LR Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis ir Lenkijos Seimo vicepirmininkas J. Król. 1999 m.

„Aušros” inf.

Apniukusią žiemos galo popietę didžiulis poeto ir vyskupo Antano Baranausko talento gerbėjų būrys užpildė Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus retų spaudinių salę. Taip buvo sutinkama dr. Ingos Liepaitės ir Antano Verbicko mokslinė studija apie A. Baranausko asmeninę biblioteką. Tai pirmasis tokio pobūdžio bandymas rekonstruoti mūsų literatūros klasiko bibliotekos sandarą ir jos istoriją. Žinoma, kad knygas Vyskupas labai mėgo, skaitė ir rinko jas nuo jaunystės. Pirmoji išlikusi knyga jo įsigyta A. Baranauskui dar esant 17 metų jaunuoliui.

Likimas nebuvo palankus Vyskupo palikimui. Tyrėjai nustatė, kad A. Baranausko asmeninėje bibliotekoje galėję būti apie 3000–5000 knygų, tačiau po jo mirties ji buvo negailestingai išblaškyta. Varžytinėse ji atiteko Seinų kunigų seminarijos rektoriui kanauninkui Jonui Giedraičiui ir buvo įtraukta į seminarijos biblioteką. Pirmasis smūgis bibliotekai teko jau po kelerių metų, kai vysk. R. Jalbžykovskio nurodymu 1907–1908 m. joje vykdyta reorganizacija ir dalis „nereikalingų ir pasenusių“ knygų paprasčiausiai sudegintos krosnyje. Manoma, kad tada galėjo pražūti ir dalis velionio Vyskupo bibliotekos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, seminarija evakuota į Rusiją. Po to bibliotekos rinkiniai atsidūrė Lomžoje ir Vilkaviškyje, kur jų nepasigailėjo ir Antrojo pasaulinio karo ugnis tiesiogine to žodžio prasme…

Todėl mokslininkai pateikia tik apie 40 Vyskupo knygų sąrašą, į kurį įtraukta ir keletas A. Baranausko tėvų ir brolio knygų. Pristatant studiją pažymėta, kad šis sąrašas sudaro tik kokį vieną procentą ar net pusę procento Vyskupo turėtos bibliotekos knygų. Surastos ir surinktos jo bibliotekos knygos šiandien daugiausiai saugomos Anykščiuose, rašytojo A. Vienuolio-Žukausko literatūriniame muziejuje (rašytojas tai tolimas vysk. A. Baranausko giminaitis; muziejuje yra 29 vnt.), ir Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje (7 vnt.). Tačiau ir Anykščių muziejus nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą!

Vyskupo bibliotekos likučių paieškos dar nebaigtos. Bibliofilai teigia, kad jo asmeninių knygų dar gali būti Rusijos ir Lenkijos mokslinėse bibliotekose ar pas privačius kolekcininkus, taip pat vyskupijų ar bažnytinių ordinų (pvz., marijonų) bibliotekose. Teigiama, kad dalis bibliotekos galėjo likti ir Kaune, kur vyskupas praleido daugiau nei 30 savo gyvenimo metų (1866–1897). Todėl paieškas reikėtų tęsti, taip pat galima rekonstruoti A. Baranausko bibliotekos sudėtį pagal išlikusį jo susirašinėjimą su draugais ir bičiuliais.

Kaip liūdnai pajuokavo diskusijoje dalyvavęs prof. P. Subačius, būtų visai neblogai, jeigu vietoj užsieniuose išleidžiamų tūkstančių eurų Valdovų rūmų interjerui perkant visai su epocha nesusijusius dažniausiai XVIII ar XIX a. baldus būtų nupirkta ir atvežta į Lietuvą autentiška vysk. A. Baranausko knygų spinta, dabar esanti Varšuvoje…