Poezijos pavasario dalyviai Varšuvoje

Sigitas Birgelis

Šiemet, kaip ir kasmet, Lietuvoje, Lenkijoje ir kituose kraštuose vyko tradicinis Poezijos pavasario festivalis – kasmetinė tarptautinė poezijos šventė, kurią gegužės mėnesį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai. Pirmojo Poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius. Festivalis pradėtas rengti 1965 m., pažymint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines.

Punsko ir Seinų krašte Poezijos pavasaris organizuojamas nuo 1987 m. Jo iniciatorius ir pradininkas – Marcelijus Martinaitis. Per tą laikotarpį surengta apie 126 poezijos renginius, valandėles, vakarones. Poezijos posmai skambėjo Punske, Seinuose, Navinykuose, Krasnagrūdoje, Bubeliuose, Eglinėje, Ožkiniuose, Suvalkuose, Šveicarijoje, Vidugiriuose, Gižicke, Varšuvoje ir kitur.

Į trisdešimt pirmąjį Poezijos pavasarį atvyko šauni poetų komanda: Aidas Marčėnas, Gintaras Bleizgys, Jurgita Jasponytė. Poezijos šventė prasidėjo gegužės 17 d. Seinuose. Festivalio dalyviai padėjo gėlių prie poeto Antano Baranausko paminklo, dalyvavo literatūrinėje pamokoje Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje. Čia svečius sveikino mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Žiburiečiai parodė poetams trumpą meno programėlę. Eiles skaitė: Aidas Marčėnas, Gintaras Bleizgys, Jurgita Jasponytė, Janina Aleksaitė ir Sigitas Birgelis. Vidudienį Vidugirių mokykloje buvo surengta Poezijos pavasario priešpietė. Moksleiviai šoko, dainavo, poetai skaitė eiles. Poezijos pavasaris Vidugiriuose vyko jau trečią kartą.

Pagrindinis tos dienos renginys – Poezijos vakaronė – vyko kun. Simono Norkaus name Punske. Punsko teatras „Aurora“ parodė kompoziciją „Antanuko poringės“, parengtą pagal Sigito Birgelio eiles iš rinkinio „Ožkiniai linų mėlynų“. Ją atliko Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Arnoldas Vaznelis. Poezijos skaitymuose dalyvavo: Aidas Marčėnas, Gintaras Bleizgys, Jurgita Jasponytė, Sigitas Birgelis, Algis Uzdila, Janina Aleksaitė, Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Smuiku griežė Arnoldas Vaznelis. Renginį vedė Božena Bobinienė.

Gegužės 18 d. Punsko lietuvių kultūros namuose vyko Poezijos pavasario valanda. Literatūriniame susitikime dalyvavo Kovo 11-osios licėjaus bei Dariaus ir Girėno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Susirinkusius sveikino Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas Vaclav Stankevič. Poetai papasakojo apie save, skaitė savo kūrybą.

Tos pačios dienos popietę poetai svečiavosi Varšuvoje, kur Varšuvos universiteto skvere vyko renginys „Poezija po kaštonais“. Organizatoriai paruošė daug pavasariškų rekvizitų. Poetai ir kiti renginio dalyviai pasipuošė rankų darbo vainikais ir gėlėmis. Svarbiausias vakaro simbolis, kaip ir pernai, buvo stirna Gražina – medinė sodo figūra. Oras buvo gražus, nuotaika pavasariška. Renginį vedė Jūratė Čerškutė ir mūsų kraštietis Jonas Jankauskas. Į lenkų kalbą vertė Varšuvos universiteto dėstytoja Agnieška Rembialkovska (Agnieszka Rembiałkowska). Kaip tikina pagrindinė renginio Varšuvoje organizatorė Joanna Tabor, baltistikos studentams ši poezijos šventė labai patiko.

Paskutinis Poezijos pavasario renginys – Pokalbiai su poetais – buvo surengtas gegužės 19 d. Varšuvos knygyne „Jautrusis barbaras“. Čia poetai kalbėjo apie savo kūrybą, lietuvių literatūrą ir gyvenimą.

Poezijos pavasaris – nekasdienis įvykis, kurio metu galima stabtelėti ir pasinerti į poezijos pasaulio ūkanas.

2017 m. Poezijos pavasario svečiai

 Aidas Marčėnas – poetas, eseistas, kritikas. Gimė 1960 09 24 Kaune. Nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. Jaunystėje yra dirbęs įvairiausių darbų: nuo apšvietėjo teatruose, kūriko botanikos sode, knygų pakuotojo iki karves į Aziją gabenančių prekinių traukinių palydovo. Periodikoje bendradarbiavęs kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs daug eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius, reiškinius. Lietuvių poezijoje atgaivino soneto žanrą. Debiutavo 1985 m. eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Kūrybos publikuota „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ ir kituose almanachuose, rinktinėse, antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.

 buvimas vasaryje

Sniegas, beprotiškas sniegas.
Sukas ir sukas. Gilus
žiemą mus geriantis miegas,
nebeišgertas alus.

Vakarą krečiantis gripas.
Karštligėj sniego šviesa.
Kaip praregėjęs Edipas.
Kaip išnykimo tiesa.

Nieko nesitikint. Nieko
nebeprisimenant. Juk
mūsų beveik ir nelieka
baigiantis žiemai, broliuk.

Venose baimė sustingus.
Mirties ir gyvybės suma –
trumpa valanda ir prailgus
minutė, naktis ir žiema.

Varnos ligoninių parkuos
krankia ir krankia. Tamsu,
šalta, bet regis, kol parkos
vasaryje miega – esu.

Marčėnas, Aidas. Vargšas Jorikas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998.

Gintaras Bleizgys – poetas, eseistas, literatūros kritikas. Gimė 1975 07 04 Druskininkuose. 1993 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1997 m. Vilniaus universitete lietuvių filologijos bakalauro studijas, 1999 m. Vilniaus universitete – literatūros teorijos magistrantūros studijas, 2007 m. taip pat Vilniaus universitete įgijo verslo vadybos ir administravimo magistro diplomą. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcijoje, 1999–2001 m. buvo vyriausiasis savaitraščio „Literatūra ir menas“ redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

* * *

     2012 birželio 10

3 val. 15 min. į krūmą prie atverto lango

nutūpė paukštis ir švilpė

neleisdamas užmigt:

švilpiantis paukštis

ankstyvą

rytą jazmino šešėlis – – išsikvėpink

mirtie kai sėlinsi manęs – –

kaip aušta Viešpatie kaip kunkuliuoja

visa kas yra čia – – o būčiau

net nepastebėjęs – –

jeigu ne šitas išprotėjęs Tavo siųstas

paukštis – – jei ne šita pasiutus

giedanti

mirtis

Bleizgys, Gintaras. Kai sėlinsi manęs: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.

Jurgita Jasponytė – poetė. Gimė 1981 08 25 Zarasuose. Čia baigė Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją. Nuo 1999 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Įgijo lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro laipsnį. Dirbo ir šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekoje, viename iš filialų. Dalyvauja literatūros renginiuose Lietuvoje, yra skaičiusi Latvijoje. Tekstai versti į latvių kalbą.

Man upėm išplaukė ruduo

aš nujaučiu žiemą

regėjimų sniegenoms degant

pavasarį primins

giesmės vanduo
pakalnėj
per primerktą
dienovidį
sapno valtis
atplukdo bučius
dėl tavęs
mano laikas daro vingį ir
šiam pasauly kur kas daugiau
įmanoma.