Punsko Kovo 11-osios licėjuje
Punsko Kovo 11-osios licėjui pastarieji 2016/2017 mokslo metai buvo tam tikro lūžio metai. Turėjome mokykloje tris pavienes klases. Pirmokų buvo 16, antrokų 22 ir trečiokų 19. Iš viso mokėsi 57 moksleiviai, su jais dirbo keturiolika mokytojų, tačiau tik keturi iš jų visu etatu. Mokytojai, įdarbinti ne visu etatu, buvo priversti rasti ir kitų pajamų šaltinių, kad galėtų išlaikyti šeimas. Tokios darbo sąlygos buvo mums naujas iššūkis, bet sugebėjome užsibrėžtas užduotis įvykdyti ir taip organizuoti darbą, kad mūsų moksleiviai turėtų visas galimybes tobulėti ir mokytis. Apie gerą mokyklos darbą liudija geri mokymosi rezultatai, turtinga auklėjamoji veikla ir viskas, kas per mokslo metus įvyko.
Šiuos mokslo metus sėkmingai baigė visi moksleiviai. 19 abiturientų laikė egzaminus ir nekantriai laukia rezultatų, o jaunesni mokiniai visi keliami į aukštesnes klases. Geriausius mokyklos baigimo rezultatus pasiekė Gabrielė Krakauskaitė (pažymių vidurkis 5,5), Edita Valinčiūtė (5,45), Alicija Paškevičiūtė (5,3), Živilė Kraužlytė ir Donata Vaičiulytė (5,05), Darius Vilkelis (4,95) ir Alicija Marteckaitė (4,8). Iš į aukštesnę klasę keliamų moksleivių pačius geriausius rezultatus pasiekė Aldutė Karaneckaitė (5,8) ir ji jau antrą kartą siūloma kandidate Lenkijos Respublikos Vyriausybės ministro pirmininko stipendijai. Labai aukšti pažymių vidurkiai šių moksleivių: Mato Čėplos, Jolantos Čerlionytės, Daivos Jakubauskaitės, Adomo Kalinausko (visų –5,11), Karolinos Petruškevičiūtės (5,05), Daivos Grigutytės (5,0), Artūro Makausko (4,95), Almos Vaznelytės (4,9), Laimos Sidarytės (4,89) ir Lidijos Batvinskaitės (4,79). Visi paminėti moksleiviai gavo pažymėjimus su pagyrimu. Džiaugiamės šiais rezultatais. Jie liudija apie įtemptą moksleivių darbą ir jų turimas perspektyvas pasiekti ateityje užsibrėžtus tikslus. Didelės dalies likusių moksleivių rezultatai taip pat geri, nors jiems ir neįteikti pažymėjimai su pagyrimu.
Mokyklinis gyvenimas – tai ne tik pamokos, bet taip pat daugybė renginių. Tai šventės, išvykos, susitikimai, konkursai, popietiniai užsiėmimai. Smagu, kad kaip ir kasmet nemaža grupė moksleivių panoro savo jėgas išbandyti konkursuose ir varžybose.
Neeilinis pasiekimas yra Daivos Kuosaitės šiemet iškovotas „Sidabro vainikėlis“. Liaudies kultūra – mus išskirianti vertybė, kurią turime puoselėti ir perduoti kitoms kartos. Šioje srityje jau daug metų dirba Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, o dar ilgiau jos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė, kuri prieš daugelį metų ir paskatino mažą Daivutę pabadyti sukurti iš popieriaus papuošalus, panašius į tokius, kokiais kaimo pirkių langus puošdavo senais laikais. Daivai ši veikla patiko, laikui bėgant ji ėmė kurti vis sudėtingesnius ir gražesnius karpinius, jau ne tik kopijavo kitų raštus, bet ir pati juos projektavo. Šiandien Daivos darbai kelia visų, kas juos pamato, pasigėrėjimą. Lietuvos nacionalinis kultūros centras kasmet rengia konkursus suaugusiems ir moksleiviams, tarp jų ir Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursą „Sidabro vainikėlis“. Organizatoriai kviečia ir Punsko lietuvių bendruomenę dalyvauti šiame konkurse. Daiva perėjo regioninę atranką ir iš 49 finalinio etapo dalyvių buvo išrinkta geriausia!
Kiekvienais metais licėjaus moksleiviai dalyvauja Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Šiemet mūsų mokyklai atstovavo trečiokė Gabrielė Krakauskaitė, antrokė Aldutė Karaneckaitė ir pirmokas Adomas Kalinauskas. Aldutė laimėjo I vietą, o Gabrielė ir Adomas – II vietas. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 150 mokinių iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.
Moksleiviai taip pat dalyvavo ekologijos olimpiadoje, apskrities sanitarinės tarnybos organizuojamuose konkursuose, LLD organizuojamame lietuvių kalbos ir literatūros konkurse, anglų kalbos konkurse, priešgaisrinių žinių turnyre, meno konkursuose. Merginų krepšinio komanda garbingai mokyklai atstovavo I lygos mokinių varžybose, o vaikinai – II lygoje.
Manome, kad mokyklos veikloje svarbios yra išvykos. Įpratę prie kasdienės aplinkos kažkaip geriau išgirstame žodžius, stipriau patiriame jausmus, greičiau pamatome naujus reiškinius, išvykę iš namų. Kartais būna tai naujos vietos ir naujos žinios, kitąkart dar nepažinti jausmai ar nauji atradimai. O ir gerai žinomas vietas sugebame pamatyti naujai. Todėl norime, kad kiekvienas mokinys bent kartą per metus išvyktų jeigu ne į kelių dienų ekskursiją, tai bent į žygį po savo apylinkes. Pirmokai dar rugsėjo pradžioje keliavo dviračiais į Burbiškių kaimą, o pavykus pirmajai išvykai išsiruošė į toliausią šių mokslo metų kelionę ir viešėjo Londone. Antrokai taip pat keliaudami dviračiais grožėjosi Galadusio ežero krantais. Trečiokai pačioje rugsėjo pradžioje išsiruošė į piligriminę kelionę į Kryžių kalną ir Šiluvą, o vėliau aplankė visas lietuviams reikšmingas vietas Seinų krašte. Tai dar ne visos išvykos. Verta paminėti ir grupės susidomėjusių naujomis technologijomis moksleivių dalyvavimą moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! Vilniuje, mokyklos choro „Pašešupiai“ dalyvavimą partizanų dainų festivalyje „Laisvės kelias“ Druskininkuose, moksleivių atstovų susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite prieš Kalėdas, antrokų išvyką į kiną žiūrėti naujo D. Ulvydo režisuoto filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“, pirmokų ir antrokų išvyką į A. Strumilos (A. Strumiłło) paveikslų galeriją ir Suvalkų regioninį muziejų, moksleivių dalyvavimą parodos, skirtos vyskupui Justinui Staugaičiui, atidaryme Seinų seminarijos pastate ir 110-ųjų „Šaltinio“ spaustuvės įsteigimo metinių minėjime. Visa tai praplečia akiratį ir paįvairina mokyklinį gyvenimą.
Neeilinės ir literatūros pamokos, kurias veda ne gerai pažįstama lietuvių kalbos mokytoja, o tokios iškilios asmenybės, kaip antai rašytojas ir aktorius Alvydas Šlepikas, mūsų licėjaus absolventė Birutė Jonuškaitė, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas profesorius Domas Kaunas. Pas mus lankėsi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Narcizas Rasimavičius ir Petras Giniotas bei Seimo narys Egidijus Vareikis. Kovo 11-osios šventėje dalyvavo Sąjūdžio veikėjas, buvęs roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas su žmona. Mus aplankė dar daug kitų svečių, galėjome pabendrauti su mokytojais, dėstytojais, studentais ir moksleiviais, atvykusiais iš Lietuvos ir kitų kraštų.
Iškilmingai šventėme tautines šventes, minėjome Laisvės gynėjų dieną, Vasario 16-osios šventę bei Gedulo ir vilties dieną. Šiuos minėjimus ruošė vis kita klasė, kartu ne tik įsisavindama daugiau istorijos faktų, bet ir mokydamasi kurti scenarijų, ruošti šventę. Kovo 11-osios minėjimą rengėme visi kartu, mokiniai ir mokytojai, kviesdami švęsti su mumis visą bendruomenę. O kur dar tradiciniai moksleivių renginiai – Pirmokų krikštas, Šimtadienis, Dzinguliukai ir daug kitų.
Aktyviai dirbo moksleivių savivalda su globėja I. Nevuliene. Nepaprastas renginys buvo naktis mokykloje. Tokias naktis praleidome net dvi. Susirinkdavome į mokyklą vakare su miegmaišiais. Tačiau prieš eidami gulti žaidėme savivaldos paruoštus linksmus žaidimus, garsiai skaitėme mokinių pasirinktą knygą, žiūrėjome filmą apie „svajonių komandą“. Antrą naktį mokykloje surengti padėjo moksleiviams Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga, su kuria šiemet ypač glaudžiai bendradarbiavome. Ne kartą mus aplankydavo LLJS nariai, studentai, pasakodami moksleiviams apie savo specialybę ir pasirinktą veiklą.
Kaip ir anksčiau, mokiniai dainavo „Pašešupių“ chore, vadovaujamame Jono Pavilonio, šoko tautinių šokių grupėje „Šalčia“, kuriai visuomeniškai vadovauja Asta Pečiulienė. Šių grupių pasirodymai puošė ne tik mokyklines šventes.
Paminėjome Lietuvių kalbos dienas, skatinome mokinius domėtis literatūra ir daugiau skaityti, nemažai dėmesio skyrėme tautiniam kostiumui. Radome laiko ir kasmetiniam Punsko kapinių tvarkymui.
Labai džiaugiamės gavę finansavimą projektui „Ištakų beieškant“. Projekto mintis kilo besiruošiant 2016-aisiais mokyklos jubiliejui, kuomet ieškojome istorinių nuotraukų. Pastebėta, kad namuose turime labai daug įdomių ir vertingų nuotraukų, kuriose užfiksuotos ir istorinės, ir kasdienės mūsų krašto gyvenimo akimirkos. Ši mintis išsirutuliojo iki nemažo projekto, kurio vykdymą tęsime dar ir kitais mokslo metais. Jau parengta labai įdomi senųjų nuotraukų paroda bei tradicinių mūsų krašto drabužių paroda. Ruošiant nuotraukų parodą daugiausia dirbo mokytoja A. Krakauskienė, o drabužių parodą su talkininkais rengė LLEKD pirmininkė, mokytoja A. Vaicekauskienė. Paskutinę mokslo metų savaitę pas mus vyko stovykla, kurioje dalyvavo Pelesos lietuviškos mokyklos mokiniai, Karaliaučiaus krašto jaunimas, besimokantis lietuvių kalbos, mokiniai iš Lazdijų, Sangrūdos, Vilkaviškio, Marijampolės bei grupė mūsų moksleivių. Stovykla buvo viena iš projekto „Ištakų beieškant“ veiklų. Jos dalyviai turėjo progos ne tik susipažinti, bet taip pat pasimokyti senųjų amatų, dainų ir šokių, daugiau sužinoti apie tautinį kostiumą, dalyvauti Rasos šventės apeigose ir susipažinti su mūsų kraštu. Jie taip pat atsivežė senų nuotraukų iš savo kraštų. Sulaukėme daug gerų atsiliepimų apie šią stovyklą iš jos dalyvių. Smagu buvo stebėti bendraujančius skirtingų kraštų mokinius, smagiai kartu dainuojančius ir šokančius liaudies šokius. Na o rudenį pakviesime mokytojus iš minėtų kraštų į seminarą, kurio metu pasidalinsime sukaupta patirtimi ir medžiagomis. Projektą rengėme kartu su Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuru. Už finansavimą esame be galo dėkingi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.
Apibendrinant mokslo metus norisi pasidžiaugti, kad nors mūsų šiemet buvo nedaug, atlikta tikrai nemažai gražių darbų. Dešimt mokslo metų mėnesių buvo pilni įvairios veiklos, todėl ir prabėgo labai greitai. Dėkojame mus rėmusiai Tėvų tarybai, kuriai pirmininkavo gerb. Rasa Krakauskienė. Ačiū už paramą tariame Punsko savivaldybei, „Aušros“ leidyklai, Dariaus ir Girėno bei „Žiburio“ mokykloms bei jau ištikimam mokyklos bičiuliui Leonardui Karalevičiui iš šalia Vilniaus esančio Kalniškių kaimo. Dėkojame visiems, mums talkinusiems darbuose.
Gerų vasaros atostogų!