„Aušros” inf.

Artėjant trečiosioms monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925–2014) mirties metinėms liepos 15 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse buvo pagerbtas jo atminimas, ant kapo padėta gėlių, sugiedota „Tautiška giesmė“.

Po iškilmių Ukmergės r. Vidiškių sen. Kadrėnų kaime pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė. Pirmiausiai atidengtas ir pašventintas Štuthofo kalinio kunigo Alfonso Lipniūno atminimo kryžius.

Alfonsas Lipniūnas (1905.III.12 Talkonių k., Pumpėnų vls., Panevėžio aps. – 1945.III.28 Lenkijoje) kunigas visuomenininkas. Nuo 1942 dėstė sociologiją ir pastoralinę teologiją Vilniaus kunigų seminarijoje, šalia to, ėjo Vilniaus univ. kapeliono pareigas.

Lipniūnas drąsiai ir viešai gynė katalikiškuosius principus, nepaisydamas protokolų, tardymų, baudų. Vėliau tuo pačiu principingumu jis gynė lietuvybę abiejų okupacijų metais Vilniuje, kur jis buvo Šv. Jono bažnyčios ir Aušros Vartų pamokslininkas. Į jo pamokslus lietuviai rinkdavosi iš viso Vilniaus, dažnai net tie, kurie pačiai katalikybei buvo indiferentiški, šalia to, Lipniūnas Vilniuje organizavo Šalpą (1941 įsteigė Laisvės Fondą) ir atgaivino slaptą katalikų moksleivių ir studentų veiklą. 1943.III.17 vokiečių areštuotas su vilniečių inteligentų grupe ir išvežtas į Stutthofo koncentracijos stovyklą. Evakuacijos metu susirgęs dėmėtąja šiltine ir plaučių uždegimu, mirė ir buvo palaidotas Pucko kapinėse Lenkijoje.

Lipniūnas buvo reta socialinė asmenybė, kuri vaiko sielos tyrumą siejo su kovos vyro drąsa, mažą ūgį su dvasios didybe, žmogišką švelnumą bei jautrumą su besąlyginiu principingumu. Ryškiausias jo bruožas – kitiems pasišventimas ir darbas be atvangos. Domėjosi įvairiomis gyvenimo sritimis, tačiau savo patirtį daugiausia panaudojo asmeninei-žodinei ir organizacinei veiklai. (Iš S. Vanagaitės-Petersonienės knygos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“)

Šv. Mišias už partizanus ir Lietuvos kariuomenę aukojo vyskupas Jonas Kauneckas bei arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių matėme Ukmergės kultūros centro parengtą poetinę kompoziciją „Neišsiųsti laiškai“.

Lietuvos laisvės kovotojų šventėje dalyvavo Lietuvos valdžios, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovai, ateitininkai, šauliai, vietos gyventojai.

Monsinjorui Svarinskui esant gyvam Laisvės kovotojų šventes organizuodavo jis pats. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje susirinkdavo galybė žmonių – didžiulė aikštė būdavo pilnutėlė. Ir nors šįsyk žmonių susirinko nemažai, tačiau tokio pobūdžio patriotinius renginius reikėtų labiau populiarinti tarp jaunesnės kartos, nes tai yra mūsų tautos garbingos praeities atmintis, kurią verta perduoti.