Nuo š. m. rugsėjo 1 d. Punsko Kovo 11-osios licėjuje didelis pasikeitimas – keičiasi direktorius. Direktore dirbusi Irena Marcinkevičienė nedalyvavo vasarą skelbtame konkurse direktoriaus vietai užimti, taigi grįžta dirbti matematikos mokytoja, o direktoriumi konkurso metu išrinktas šios mokyklos biologijos mokytojas Alvydas Nevulis. Su juo kalbuosi apie jį patį, artimiausius planus, susijusius su vienintele Lenkijoje lietuviška vidurine mokykla, bei prioritetus.

„Aušra“: Papasakok apie save. Kur mokeisi? Kokie susidomėjimai? Kokia darbo patirtis?

Alvydas Nevulis: Esu Punsko Kovo 11-osios licėjaus 1991 m. laidos absolventas. Studijavau Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos fakultete. Studijas baigiau 1997 metais ir įgijau aplinkosaugos organizavimo magistro laipsnį. Punsko licėjuje dirbu nuo 1999 m. biologijos mokytoju. Balstogės universitete baigiau taip pat fizikos ir informatikos podiplomines studijas, todėl licėjuje dėstau dar ir šiuos du dalykus.

„Aušra“: Daug metų dirbi Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje. Kokias įvardintum šios vidurinės mokyklos stipriąsias puses?

A. N.: Punsko licėjus – ypatinga vidurinė mokykla. Tai vienintelis licėjus, kuriame galima mokytis lietuviškai. Tai mokykla su giliomis tradicijomis, jungianti visą mūsų krašto bendruomenę. Jei nebūtų licėjaus, Punskas ir jo apylinkės atrodytų, ko gero, visiškai kitaip. Neturėtume lietuvių mokytojų, gydytojų, valsčiaus darbuotojų ir kt. Ko gero, lietuviai šiame krašte sudarytų mažumą, o ne daugumą. Man šis licėjus visada buvo, yra ir bus prestižinis. Ne be reikalo jame lankosi Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, Lietuvos premjerai ir kiti svarbūs politikai ar kultūros žmonės.

Į licėjų priimami visi norintys mokytis lietuviškų gimnazijų absolventai, nevykdome atrankos pagal egzaminų rezultatus, todėl savo gretose turime ir gerų, ir silpnų mokinių. O mūsų brandos egzaminų rezultatai yra labai geri. Vertinant 2016 m. brandos egzaminų rezultatus, Punsko licėjus tapo bronzine vidurine mokykla. Visos Lenkijos mastu jis užėmė 326, o Palenkės vaivadijoje 13 vietą. Nedaug trūko, kad aplenktų Suvalkų 3-iąjį licėjų, kuriam atiteko 12 vieta. Bet nepamirškime, kad pastarasis licėjus gali sau leisti pasirinkti geriausius mokinius.

Punsko licėjus – nedidelė mokykla, klasėse mokosi nedaug mokinių, todėl lengviau individualizuoti darbą, skirti laiko kiekvienam mokiniui. Per daugelį metų neturėjome rimtų auklėjamųjų problemų. Mokiniams užtikriname patogias, saugias mokymosi sąlygas. Nuo 2010 m. dirbame naujame, puikiai įrengtame pastate.

Licėjaus stiprioji pusė – tai galimybė dalyvauti įvairiuose popietiniuose užsiėmimuose. Čia veikia šokių grupė „Šalčia“, choras „Pašešupiai“, berniukų ir merginų krepšinio komandos. Merginų komanda 2016 m. laimėjo aukso medalį Palenkės vaivadijos vidurinių mokyklų krepšinio I lygoje. Berniukų komanda ne kartą yra laimėjusi bronzos medalius. Licėjuje vykdomi taip pat įvairūs projektai, aktyviai veikia mokinių savivalda, organizuojami įdomūs renginiai, išvykos.

„Aušra“: Šiuolaikinis žmogus dažniausiai pragmatikas, praktiškas realistas, daugiausia žiūri, kas jam pačiam naudinga. Renkantis mokyklą mūsų lietuvių bendruomenėje pabrėžiamas vertybinis aspektas, t. y. savo tapatybės puoselėjimo poreikis. Ar šiais laikais tai yra pagrįsta?

A. N.: Tapatybės puoselėjimas, tai vienas iš pagrindinių Punsko licėjaus tikslų. Licėjaus įkūrėjams nerūpėjo įkurti eilinę vidurinę mokyklą, kurią baigiant įgyjamas tik brandos atestatas. Licėjus turėjo stiprinti mūsų krašto jaunimo tautinę savimonę, puoselėti lietuvių kultūrą ir tradicijas. O tai ypač pagrįsta šiais laikais, kai nėra sienų, kai yra laisvas žmonių judėjimas, emigracija, tautų maišymasis. Taigi manau, kad visi suprantame, kaip svarbu aiškinti jaunimui, jog nereikia gėdytis savo kilmės, tautybės, kalbos, kad esame maža, bet didinga tauta.

„Aušra“: O kokia lietuviškos mokyklos pasirinkimo praktinė nauda?

A. N.: Visų pirma mūsų jaunimas gali mokytis licėjuje savo gimtąja lietuvių kalba. Taigi absolventai yra dvigubai pranašesni už tuos, kurie baigia lenkiškas vidurines mokyklas – gali lengvai studijuoti Lietuvos ir Lenkijos aukštosiose mokyklose.

Svarbu paminėti ir tai, jog stojant į Lietuvos universitetus Punsko licėjaus absolventai gauna papildomus balus ir jiems lengviau patekti į konkurencingas studijų kryptis, pvz.: medicinos, farmacijos studijas. Kaip rodo mūsų absolventų mokymosi rezultatai, net ir tokiose sunkiose studijų kryptyse jie patenka į geriausiųjų būrį. Lietuvos Respublika teikia mūsų krašto jaunimui taip pat finansinę paramą.

Dabartinėje darbo rinkoje, ypač mūsų krašte, lietuvių kalbos mokėjimas suteikia pranašumą ieškant darbo. Darbo skelbimuose vis dažniau atsiranda reikalavimas gerai mokėti lietuvių kalbą.

Nuo 2016/2017 mokslo metų Punsko savivaldybė teikia licėjaus pirmokams stipendiją, kurios dydis 100 zl per mėnesį. Ši stipendija leido pirmokams suorganizuoti savaitės trukmės išvyką į Londoną. Tokią stipendiją žadama teikti ir kitais metais.

Verta taip pat paminėti, kad važinėjant į mokyklą į Suvalkus reikia susimokėti už bilietą, anksti keltis, norint suspėti į rytinį autobusą, o po pietų skubėti autobusu namo. Mūsų mokiniai turi mokyklą arti namų, o jei reikia – naudojasi mokykliniu transportu arba gali gyventi licėjaus bendrabutyje. Sutaupytą laiką galima skirti popietiniams dalykiniams būreliams ir kitiems užsiėmimams.

„Aušra“: Kas lėmė, kad apsisprendei dalyvauti direktoriaus konkurse? Tikriausiai turi savo darbo viziją? Kokius darbus, veiklas, iniciatyvas, pradėtas ankstesnės direktorės, planuoji tęsti? O ką planuoji arba norėtum keisti?

A. N.: Šioje mokykloje praleidau jau 22 metus. Ketverius metus buvau mokinys, 18 metų mokytojas. Buvo belikęs tik vienas postas, kuriame dar nedirbau. Manau, kad gerai pažįstu kiekvieną mokyklos kampelį, jos stipriąsias ir silpnąsias puses. Rūpi man šios mokyklos ateitis ir jos likimas. Kai buvusi direktorė nusprendė, kad atėjo jai laikas pailsėti, kad vadovaujant mokyklai reikia naujų minčių ir idėjų, nusprendžiau perimti licėjaus direktoriaus pareigas.

Mokyklą perimu geros būklės. Daugumą pradėtų darbų reikia tęsti, nes jie yra naudingi mokiniams, mokyklai ir visai visuomenei. Nuolat reikia kelti mokymo lygį, užtikrinti mokiniams geras mokymosi sąlygas, dalykų pasirinkimą išplėstiniu lygmeniu. Pereitais metais direktorės pastangomis Lietuvos švietimo ministerija pradėjo finansuoti popietinius fizikos ir chemijos būrelius. Labai norėčiau, kad pavyktų suorganizuoti popietinius informatikos užsiėmimus, nes kiekvienais metais turime mokinių, kurie laiko išplėstiniu lygmeniu informatikos egzaminą, o toks dalykas licėjuje nėra dėstomas.

Norėčiau kurti tokias sąlygas, kad mokiniai jaustųsi lygiaverčiai mokymosi proceso partneriai, kad rezultatai daugiausia priklauso nuo jų pačių pastangų ir darbo. Norėčiau, kad pagaliau baigtųsi sklisti gandai apie neteisingą vertinimą pagal pavardes, kilmę ar „akių spalvą“. Dažnai tai yra susiję su vertinimo kriterijų nežinojimu. Jie visada pristatomi mokiniams mokslo metų pradžioje, tačiau normalu, kad laikui bėgant dažnai užmirštami. Reikia padaryti taip, kad jie būtų visiems prieinami kiekvienu metu.

„Aušra“: Kaip vertini pradedamą Lenkijoje naują švietimo reformą? Ką ji atneš Jūsų mokyklai?

A. N.: Naujoji reforma Lenkijoje vertinama prieštaringai. Pats džiaugiuosi, kad vėl sugrįžta keturmečiai licėjai. Ne visi treji metai licėjuje – per trumpas laikas, norint pasiekti užsibrėžtus auklėjamuosius tikslus. Mokykloje turėsime daugiau mokinių, mokytojams daugiau darbo valandų. Dabar tik keturi mokytojai dirba visu etatu ir etatą pildo bendrabučio valandomis.??? Kiti mokytojai turi tik po kelias valandas, dalis jų dirba Punsko pradinėje mokykloje, kiti darbo turi ieškoti kitose vietose.

„Aušra“: Licėjaus mokiniai – tai Punsko ir Seinų gimnazijų (ateityje Punsko, Seinų ir Vidugirių pagrindinių mokyklų) absolventai. Kaip planuoji bendradarbiauti su minėtomis mokyklomis ir pristatyti joms licėjų?

A. N.: Pagrindinė problema, su kuria susidūrė licėjus per pastaruosius trejus metus, tai smarkiai sumažėjęs mokinių skaičius. 2016 metais paskutinį kartą išlydėjome dvi absolventų klases. Per trejus pastaruosius mokslo metus Punsko ir Seinų gimnazijose iš viso mokėsi netoli 40 mokinių. Jeigu jų būtų atėję bent po 28 į Punsko licėjų, vis dar turėtume po dvi klases. Įstatymai leidžia tautinėms mažumoms sukurti klasę esant jau 14 mokinių. Turėdami dvi klases, galėtume pasiūlyti daugiau dalykų išplėstiniu lygmeniu. Tačiau pernai atėjo vos 16 mokinių, šiais metais šiek tiek daugiau – 20. Didžiausias praradimas yra geri mokiniai, kurie renkasi Suvalkų licėjus. Galima dar suprasti tuos gimnazistus, kurie neplanuoja studijuoti, savo ateitį sieja su žemės ūkiu ir renkasi žemės ūkio technikumą ar kitas profesines mokyklas.

Taigi daug pastangų reikės skirti susitikimams su minėtų mokyklų mokytojais, mokiniais, jų tėvais. Tokio amžiaus mokiniai dar iki galo nesuvokia situacijos, būtinybės, privalumo mokytis gimtąja kalba. Todėl lemiamą žodį sprendžiant, kur vaikas mokysis baigęs gimnaziją, turi tėvai. Taigi reikės dažniau susitikti su visų mokyklų tėvais, kviesti gimnazistus į licėjų bendriems renginiams, bendrai veiklai. Taip pat manau, kad visi lietuviškų mokyklų mokytojai turi įsijungti į darbą skatinant mokinius rinktis Punsko licėjų. Neleistinas atvejis, kai mokytojas tiesiogiai ar netiesiogiai leidžia mokiniams suprasti, kad geriau yra rinktis Suvalkų licėjų.

„Aušra“: Kaip vertini Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos akciją raginti šio krašto jaunimą rinktis Punsko licėjų? Ar ta akcija davė rezultatų? Jei taip – kokiu būdu ir kokių?

A. N.: Labai teigiamai vertinu šią jaunimo iniciatyvą. Tai rodo, kad jaunimui rūpi licėjaus ateitis. Man teko bendradarbiauti su Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga organizuojant absolventų susitikimus su licėjaus ir gimnazijos mokiniais. Mokiniai turėjo progą paklausyti apie įvairias studijų specialybes, diskutuoti apie ateities planavimo metodus. Jaunimas paruošė taip pat lankstinuką apie Punsko licėjų, su kuriuo lankėsi pas gimnazistų tėvelius, ragindami juos leisti vaikus į lietuvišką licėjų. Planuoju greitu laiku suorganizuoti susitikimą su Jaunimo sąjungos atstovais, per kurį pasidalinsime sukaupta informacija ir nubrėšime tolesnio bendradarbiavimo tikslus ir uždavinius.

„Aušra“: Kokie artimiausi planai, t. y. pirmieji darbai?

A. N.: Planų yra daug, tačiau pradžioje reikia įveikti jaudulį, baimę ir įprasti dirbti naujame poste. Pradžioje norėčiau susitikti su visų lietuviškų mokyklų direktoriais, mokytojais ir aptarti bendros veiklos planus ir strategijas. Reikia pripažinti, kad pastaruoju laikmečiu buvo užmirštas Suvalkų kraštas. Suvalkų mieste vis dar vyksta lietuvių kalbos pamokos ir ten taip pat yra potencialių kandidatų į Punsko licėjų. Nepamirškime, kad vis daugiau Punsko jaunų šeimų persikelia gyventi į Suvalkus. Čia būtų užduotis mūsų organizacijoms – kurti lietuviškus darželius ar klases mokyklose.

Labai norėčiau, kad kitais metais licėjuje būtų įdiegtas elektroninis žurnalas. Juo jau naudojasi Punsko pagrindinė mokykla, Seinų licėjus. Gyvename informacinių technologijų amžiuje, tad jis tiesiog yra būtinas. Toks žurnalas palengvina mokytojų darbą ir visų pirma leidžia tėvams nuolat gauti informaciją apie savo vaikų mokymosi rezultatus ir elgesį.

„Aušra“: Sėkmės einant atsakingas ir labai svarbias pareigas!