Irena GASPERAVIČIŪTĖ, Aušros redaktorė

Vėl šurmulys mokyklose. Nors vaikai ir deklaruoja, kad geriau būtų, jei mokslo metai truktų du mėnesius, o atostogos dešimt, pakalbėjus su jais paaiškėja, jog dauguma jau pasiilgo mokyklos, nes sėdėti namie galų gale nusibosta. Šie mokslo metai kitokie – reformuoti. Jau nebėra taip sunkiai 1999 metais kurtų gimnazijų. Vėl sugrįžtama prie aštuonmečių mokyklų. Ar tai naudinga? Žiūrint iš mūsų lietuviškų mokyklų perspektyvos – kaip kuriai. Seinų „Žiburiui“ ir Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinei mokyklai tikriausiai nelabai naudinga, nes po dvejų metų jose sumažės klasių skaičius. Vidugirių pagrindinei mokyklai ir Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjui tai į naudą: ir vienoje, ir kitoje mokykloje bus daugiau klasių, taigi daugiau mokinių, daugiau pamokų, mokytojams daugiau darbo valandų.

Tačiau kiekviena reforma atneša naujų rūpesčių – keičiasi programos, vadovėliai. Visa, kas buvo nusistovėję, pažįstama – griaunama, pradedama iš naujo, keičiasi mokymo turinys ir pan. Galima manyti, kad tai ir gerai – kiekvienas išėjimas iš rutinos, nusistovėjusios tvarkos paskatina kūrybiškumą. Tačiau lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojams tai tikrai nemažas iššūkis, mat patys turim susikurti pirmiausia naujas bendrąsias programas, pasirinkti mokymo turinį, vėliau parengti mokymo programas, ieškoti vadovėlių, kuriuose rasime būtent tą mokymo turinį. Ir galų gale rengti naujus vadovėlius. O mūsų, mokytojų, sumažėjo proporcionaliai su mokyklų mažėjimu.

Punsko Kovo 11-osios licėjuje – naujas direktorius Alvydas Nevulis. Šiame „Aušros“ numeryje pateikiame interviu su juo. Linkime jam kūrybingų metų ir puikaus bendravimo su mokiniais ir mokytojais.