Gražina Kibyšienė

Spalio 2–3 d. Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų atstovai dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vykusiame nekasdieniame renginyje, kurį organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Vilniaus universitetas. Konferencijoje „Algirdas Julius Greimas Lietuvoje, pasaulyje, mokykloje“ susitiko mokytojai iš Baltarusijos, Vokietijos, Anglijos, Belgijos ir kitų šalių. Mūsų krašto mokykloms atstovavo Birutė Vaičiulienė, Marytė Malinauskienė ir Gražina Kibyšienė. Konferencija skirta semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą, o 2017-ieji paskelbti Algirdo Juliaus Greimo metais.

Pasaulyje Greimas žinomas kaip vienas moderniosios semiotikos pradininkų. Pradėjęs mokslininko kelią nuo kalbos tyrimų, jis susidomėjo pamatinėmis reikšmės ir prasmės problemomis. Pasak Greimo, visas žmogiškasis pasaulis – reikšmės pasaulis. Jo organizuotų seminarų pagrindu susikūrė vadinamoji Paryžiaus semiotikos mokykla. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Semiotika buvo svarbus Greimo gyvenimo projektas.

Konferencijos metu išklausėme kelias svarias paskaitas apie semiotiką, kalbotyrininką, mitologą A. J. Greimą. Doc. dr. Darius Kuolys teigė, kad Greimas kalbinamas gali daug kalbėti. Priklauso nuo to, ar mes mokėsime jį prakalbinti, su juo ginčytis. Svarbu, kad pamažu Greimas ateina ir į mokyklas, įsiterpia su savo pastabomis prie kitų autorių. Dr. Saulius Žukas parodė Greimo vietą mokykloje. Tai atidus tekstų skaitymas bei integravimas jau pradinėse klasėse, mitologijos ir tautosakos analizė vyresnėse klasėse. Prof. dr. Kęstutis Nastopka teigė, kad semiotika padeda išsiaiškinti, ką reiškia šis pasaulis, pavedžiojo konferencijos dalyvius semiotiniais takais po Greimo mitologiją. Semiotikos tikslas yra prasmės ieškojimas, taip pat lietuvių mitologiniuose pasakojimuose. Dr. Jūratė Levina pristatė naujausias knygas apie Greimą. Knygoje „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ (sudarytojas prof. dr. Arūnas Sverdiolas) sudėti pokalbiai, laiškai, atsiminimai. Kita knyga tai paties A. J. Greimo mintys „Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“. Knygas planuojama išleisti dar šiais metais. Vyko ir darbas grupėmis. Su užsienio lietuviškų mokyklų mokytojais dirbo doc. dr. Zita Nauckūnaitė. Mūsų užsiėmimų tema – „Kaip dėstyti mitą mokykloje?“.

Manau, kad pirmos konferencijos dienos kulminacinis taškas tai interaktyvios trikalbės (lietuvių, anglų, prancūzų) kilnojamosios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“ atidarymas. Pirmieji parodos pristatymai jau įvyko Paryžiuje ir Kaune. Ją dar planuojama pristatyti Belgijoje ir Rusijoje. Vilniuje parodą atidarė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Mari Sani ir parodos kuratorė Gintautė Žemaitytė. Parodą sudaro kelios dalys ir trys pasakojimai: apie Greimo gyvenimo vaidmenis, jo įkurtą semiotikos mokyklą ir kelias sąvokas. Svarbi dalis „Semiotizatorius“ – instaliacija, padedanti suprasti, kaip semiotikai žiūri į pasaulį, skirtingus kasdienybės fragmentus. Šie objektai tai laiškas, vynas ir šuo Rudis, kurie buvo ypatingai svarbūs Greimui. Po parodos dalyvavome Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuoto ir  Ryčio Zemkausko sukurto dokumentinio filmo „Cherchez Greimas“ („Ieškokime Greimo“) premjeroje, turėjome progos susitikti su filmo autoriumi.

Konferencija turininga, skatinanti pamąstyti ir kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį, sustoti ir paieškoti gyvenimo prasmės, pasverti savas vertybes, pasvarstyti tautiškumo klausimus, dar kartą įsitikinti, kad maža Lietuva gali būti didelė lietuvių nuveiktais dideliais darbais.