Rytis Motiejūnas

Ruduo šiemet ilgai laukė ir vis žadėjo bobų vasarą. Tačiau rugsėjo pabaiga sutapo su staigiu atšalimu ir nesibaigiančiomis darganomis. Sužvarbę piliečiai siaučiasi vis storesniais drabužiais, o komunalininkai prabilo apie ankstyvą šildymo sezoną. Kiek geriau buvo grybautojams, ypač dzūkams, nes po vėsios vasaros pasipylęs lietus pažėrė grybų, tik ne visur ta drėgmė tokia naudinga – nuo nesibaigiančių liūčių ėmė skęsti ne tik didžioji Aukštaitijos dalis, bet ir kai kurie miestai, pvz., Panevėžys. Valdžia net paskelbė ekstremaliąją padėtį – nuo perteklinės drėgmės supuvo didelė šių metų derliaus dalis…

Bulvės jau nukastos, bet vyriausybė nesužlugo, kaip pavasarį žadėjo kai kurie pranašai. Tačiau politinis ruduo Lietuvoje pasitaikė tikrai karštas. Šiemet iš vasaros atostogų grįžusių politikų laukė ne tik gausybė neužbaigtų darbų, bet ir keletas visiškai naujų politinių skandalų. Pačiame Seime prasidėjo dar neregėtos trintys ir tarp valdančiųjų, ir tarp opozicionierių. Koaliciniai socialdemokratai susiginčiję, ar verta dalyvauti valdžioje su valstiečiais. Partija, vedama naujojo vedlio G. Palucko, pasidalino į dvi nelygias dalis. Dauguma jos skyrių nutarė su valstiečiais nedraugauti, bet didžioji LSDP frakcijos dalis pasipriešino tokiam sprendimui ir pasiskelbė liekantys koalicijoje. Neklaužadas partijos vadai žada išmesti, o Seimo opozicija ragina valstiečius pasiskaičiuoti, ar jie vis dar turi daugumą, ar jau ne. Kaip beužsibaigtų šis konfliktas, atrodo, kad daugiausia sau nuostolių daro patys socialdemokratai, nesusikalbantys tarpusavy. Vieni nori būti opozicijoje, kiti mano likę valdžioje ir net reikalauja perskirstyti ministrų portfelius. Tokius LSDP viražus tikrai įvertins rinkėjai, nors iki artimiausių rinkimų dar beveik dveji metai.

Korupcinis skandalas žada pribaigti liberalų sąjūdį. Ilgai tylėję ir iš pradžių kyšininkavimu tik atskirus šios partijos politikus kaltinę prokurorai šįkart metė kaltinimus visai partijai. Panašūs įtarimai pareikšti ir Darbo partijai, tik po praeitų Seimo rinkimų ji jau baigia išleisti paskutinį kvapą – neperžengta 5 % sąrašo riba, parlamente teliko du darbiečiai, išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose. Ar panašiai nutiks ir liberalams, sunku pasakyti. E. Masiulio istorija su kyšiu jau baigė užsimiršti, ir štai naujas akibrokštas. Liberalai aiškina, kad kaltinimai iš piršto laužti, ir žada apginti savo munduro švarą. O kai kurie politikai jau ėmė skaičiuoti, kiek potencialių rinkėjų „nubyrės“ į jų aruodą. Realiausia, kad iš tokių įvykių (jei kaltinimai pasitvirtins) daugiausia naudos turėtų konservatoriai, paskubėję nutraukti draugystes sostinės savivaldybėje. Bet savivaldybių Lietuvoje 60, ir kiekvienoje yra skirtingas politinių jėgų išsidėstymas. Štai Vilniaus rajone konservatoriai su liberalais jau kelias kadencijas sudaro koalicinį sąrašą, nes tik tokiu būdu įmanoma patekti į deputatus, nes šiame regione nuo seno karaliauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Jai, beje, sostinės meras R. Šimašius jau siūlo draugystę mieste. Bet V. Tomaševskis neskuba. Tai suprantama – juk visada patogiau skriaudžiamo opozicionieriaus negu valdžioje esančios partijos vaidmuo…

Konservatorius galima suprasti. Jie norėtų sugrįžti į valdžią. Bet ar jie sugebės vieni, be sąjungininkų, gauti tautos daugumos pasitikėjimą? Ar nebus jiems vieniša dešiniojoje politinio spektro pusėje, jei jau nebūtų ir liberalų, ir anksčiau draugiškai „suvirškintų“ krikščionių demokratų? Ar kita, konservatyvesnė, TS-LKD pusė bus patenkinta vis labiau liberalėjančia partijos vadovybės laikysena?

O kol politikai skaičiuoja tikrą ar tariamą naudą, premjeras toliau kalba apie reformas ir nori būti visiems geras. Kartais pakalbama ir apie keliamas algas ir pensijas. Ketinimai tikrai geri, tačiau kainos jau senokai nubėgo į priekį ir jų augimui galo nesimato. Pagaliau pateikta ilgai ruošta mokesčių reforma, tik ekspertai jai duoda labai nevienodus vertinimus. Ministrai toliau kovoja su alkoholiu, dabar jau norima apriboti ir abortus. ES tokių šalių beliko tik kelios, abortai  draudžiami ir Lenkijoje. Tik neaišku, ar tokie planai nesukels dar didesnio gyventojų susierzinimo. Ir pagaliau – ar tai tikrai svarbiausia problema? Juk didžiausia mūsų valstybės problema yra korupcija ir neįtikėtina socialinė nelygybė, didėjanti nepaisant ūkio augimo.

X X X

Kariniai mokymai „Zapad“, apie kuriuos garsiai kalbėta nuo metų pradžios, jau pasibaigė. Apokalipsė neįvyko, nors ir buvo keletas smulkių incidentų su mūsų oro erdvės pažeidimu. Rusija su Baltarusija pasitikrino savo karinių pajėgų parengimo lygį. Tiesa, keletas rusiškų lėktuvų sudužo, bet ne dėl priešų veiksmų, o dėl paprasčiausių avarijų. Žmogiškasis faktorius! Tie, kas tarnavo sovietinėje kariuomenėje, puikiai žino, ką tai reiškia. Tiesa, kariniai specialistai pažymi, kad pastaraisiais metais rusiškos ginkluotės kokybė ir kovinis pajėgų organizavimas smarkiai pagerėjo. Bet Baltarusija liko savo vietoje, jai ir toliau vadovauja A. Lukašenka. Kartu pasibaigė ir visokiausių komentatorių fantazijos apie Kremliaus planus užgrobti Baltarusiją. Bet kam ją grobti, jei jie ir taip yra artimiausi politiniai ir kariniai sąjungininkai?

Čia reikėtų kalbėti ne apie išorės priešus, o apie vidinį apsileidimą. Kartais net nežinia, ar tai apsileidimas, ar piktybiškas kenkimas Lietuvos interesams. Skandalas kilo dėl Migracijos departamento, kuris labai mielai suteikia leidimus gyventi šalyje visai ne V. Putino oponentams, bet jo draugams ar šiaip visokiems įtartiniems perėjūnams, o kai kyla nepasitenkinimas, teisinasi per dideliu „darbo“ krūviu. Jei politikų ryšiai su nedraugais dar kartais išlenda į paviršių, tai žemesniu lygmeniu labai ilgai niekas nesirūpino, kas, iš kur ir kodėl pas mus atkeliauja. Galima ginčytis dėl svetimų žvalgybų aktyvumo Lietuvoje, bet ir Seimo nariai pripažįsta, kad per visokių departamentų apsileidimą į šalį jau gali būti pakliuvusių visokiausio plauko asmenų. Kalbama ne tik apie sukčius ar šnipus, gal net ir apie potencialius teroristus. Prisiminkime istoriją, kai švedai deportavo vieną tokį pavojingą asmenį į Lietuvą, nes mes jam buvom išdavę Šengeno vizą. Ką kalbėti ir apie tokį anekdotišką atsitikimą, kai NATO treniruojasi ginti mus nuo invazijos iš Rytų, o mūsų sieną saugo nauja rusiška elektronika…

X X X

Tuo metu, kai sporto mėgėjai nusivylę mūsų krepšininkais ir futbolininkais, sirgaliams dar liko keletas džiugių akimirkų. Visus nudžiugino irkluotojai vyrai, atvežę iš pasaulio čempionato JAV aukso medalius. Maloni smulkmena!

Tikroji šventė bus švenčiama kitų metų vasarį. Lietuvos atkūrimo šimtmetis. Džiaugsimės ir švęsime ją visi. Tik ar deramai ją atšvęs mūsų valdžia? Ar ši prasminga data bus pažymėta prasmingai, ar vėl paskęsime proginių paradų ir fejerverkų siautuly? Ar nepasikartos kultūros sostinės istorija, kai į orą iššaudyti milijonai, o paupiuose riogsančios surūdijusios meninės „instaliacijos“ ir šiandien juokina Vilniaus gyventojus