Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Mirtis egzistuoja kiekvieną dieną, ypač ji tampa artima, kai pasiima mūsų mylimus žmones. Taigi nebūna dienos, kad negalvotume apie Jį – artimąjį ir apie Ją – negailestingai pagrobusią Jį iš mūsų gyvenimo. Tokiu būdu apsiprantame su Ja, tam tikra prasme susigyvename, bet nelaukiame Jos. Ji visados yra netikėta, nelaukta… Bet ateina. Pas kiekvieną…

Kodėl apie mirtį? Lapkritis. Laikas, kai lankome savo artimuosius kapinėse, meldžiamės, apmąstome gal ne tiek Mirtį, kiek nugyventą Gyvenimą. Tad nors šiame „Aušros” numeryje daugiausia rašome apie jau išėjusiuosius, sakyčiau, kad jis kupinas gyvybės. Čia daug apie buvusius, mylėtus, vertintus, brangintus, klydusius… Apie jų svajones, viltis, džiaugsmus. Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką, eidamas per šią žemę. Punske ir Seinuose rengiami Vėlinių koncertai – tai žmonių, kurie mūsų bendruomenėje buvo ryškūs, atminimas. Vieni jų – puikūs ūkininkai, geri katalikai, kiti aktyvūs visuomenininkai, dar kiti išauklėję savo vaikus gerais lietuviais, dorais žmonėmis.

Kiekvienas indėlis į mūsų nedidelės bendruomenės lobyną yra svarbus. Todėl ir paminim, ir paliūdim kartu su artimaisiais. Be koncerto, Punske jau seniai nusistovėjusi tradicija visiems kartu eiti į kapines ir čia uždegti žvakutę ant kurio nors Punsko parapijos gyventojo kapo. Šiemet eisena lankė a. a. Valento Čėplos kapą. Seinuose atsiradusi kiek kitokia tradicija – kiekvienais metais einame prie vysk. Antano Baranausko paminklo, čia padedamas vainikas, uždegama žvakutė, pagiedama, pasimeldžiama…

Lapkričio 26 d. sukaks 115 metų nuo vyskupo Antano Baranausko mirties. Nepamirškime šios datos. Seinų lietuvių „Žiburio” mokykla skelbia akciją – uždekime po žvakutę mūsų Vyskupui ir Poetui. Kviečiame prisijungti, kas galite, ir paminėti jo mirties metines lapkričio 26 ar 27 dieną. Prisiminkime jį aukodami žvakutę.