Eugenija Pakutkienė

Ieškoję ne sykį laimingos žvaigždės, Ją rasdavom meilėje Tavo širdies. Ar audros grumeno, ar pyko pūga,

Rūpestingu žibintu liksi visada… […] Ir viltį neklupti žiebei mumyse. (J. Šalčiūnas)

Šie mūsų kraštą pamilusio poeto ir mokytojo žodžiai padėjo seiniškiams nepalūžti ir stengtis iš paskutiniųjų. Mat vaidintojai turi labai daug darbų, užsiėmimų ir repeticijoms nebelieka laiko.

Taigi lapkričio 26 d. (sekmadienį) nuo 14.30 val. Seinų „Lietuvių namuose“ vyko Mėgėjų teatrų popietė ir Seinų mėgėjų teatro, pasivadinusio „Kultuve“, 20-mečio minėjimas. Šventės dalyvius pasveikino LN direktorė, LR konsulato Seinuose vadovas Vaclav Stankevič, Seinų valsčiaus viršaitis Darius Lastauskas. Jie linkėjo artistams kūrybinės energijos, o žiūrovams smagios šventės. Renginio pradžioje minute tylos pagerbėme 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose mirusį penkerius metus čia vyskupavusį poetą Antaną Baranauską. Visi kolektyvai prisidėjo prie „Aušros“ redaktorės Irenos Gasperavičiūtės iniciatyvos „Pagerbkime vysk. A. Baranauską, žiebdami jam žvakelę“ – aplankė kapą ir užžiebė žvakeles.

Popietę pradėjo Šeštokai, vėliau į sceną lipo ir gausių žiūrovų plojimų susilaukė artistai iš Seinų, Tautkaičių, Alytaus/Miroslavo, Punsko.

Etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatras „Sodžius“ suvaidino Jadvygos Vailionienės sukurtą tragikomediją „Akmeninė širdis“ (rež. Aldona Surdokienė). Scenoje išvydome Šimo ir Pranės sūnų Joną. Jis norėjo vesti Rimutę, bet motina prieštaravo, nes pastaroji neturėjo turto, o tėvui nepatiko ir Rimutės motina. Paaiškėjo, kad ir Šimas jaunystėje nebuvo šventas, kad turi nesantuokinį sūnų, lindo pro langą į kamarą pas Pranę. Neatlaikęs Pranės, Jono ir „cakavų“ kaimynių priekaištų, jis nusprendė nusižudyti. Pabaigoje jo sūnus Jonelis susirado tėvo pirmą nesantuokinį sūnų (savo brolį) ir visus sutaikė.

Seinų mėgėjų teatras „Kultuvė“ parodė Rasos Pakutkaitės komediją „Daktaras Pilypas“ (rež. Eugenija Pakutkienė) apie netipiškas pacientes, pikčiurną seselę ir jauną, nepatyrusį daktarą. Vaidmenis atliko Onutė Nevulytė, Aliukas Kuosa, Teresė Matviejčikienė, Cilė Grizevičienė, Genutė Sikorskaitė, Antanas Paznėkas, Elena Vasilčik, Genutė Pakutkienė.

Alytaus r. sav. kultūros centro Miroslavo skyriaus mėgėjų teatras „Kaukas“ suvaidino K. Vijūno komediją „Bobutės susipyko“ (rež. Irena Norkūnienė). Ypač sužavėjo trečio veiksmo aktorė – reikli, griežta kalėjimo prižiūrėtoja, kuri išmankštino ne vien kalines, bet ir žiūrovus.

Suvalkų „Sūduvis“ sudomino dzūkiškais monologais, choras „Ančia“ – gražiomis dainomis (vad. Vytautas Batvinskas). Tautkaičių klojimo teatro draugija „Gegnė“ (su žaviu jaunimu) suvaidino Vitos Vorienės komediją „Cirkas be pinigų“ (rež. Ona Miliauskienė) apie žmogaus naivumą, patiklumą ir norą gyventi geriau.

Seinų III a. universiteto Punsko filialo teatro mėgėjų grupė parodė K. Vijūno komediją „Bobutės susipyko“ (rež. Rūta Burdinaitė). Čia kaimo moterėlė apkalbomis supykdo dvi kaimynes. Jos atsiranda teisme, o vėliau kalėjime. Ten supranta savo klaidas ir susitaiko.

Vaidinimai, vadinti lošimais, mūsų kaimuose buvo labai mėgstami, populiarūs. Pilni kluonai susirinkdavo žiūrovų, o vaidino beveik visi kaimai. Tai pati populiariausia meno forma. Punsko ir Seinų krašte klojimo vaidinimai paplito po 1900 metų. O Lietuvoje 11 metų anksčiau Palangoje parodyta „Amerika pirtyje“. Šis veikalas mūsų krašte suvaidintas Raistinių kaime 1906 m. Todėl paprašėme šio kaimo sūnų Algirdą Nevulį, kuris grojo, mokykloje mokė dainų, taip pat režisavo, pasidalinti prisiminimais apie sunkumus, džiaugsmus, kliūtis, režisuojant nuo 1964 m. Vidugiriuose, Seinuose, dirbant LVKD ir talkinant patarimais kitiems kaimams. Jis sakė: „Smagu, kad šiandien vaidinama. Pačiam teko talkinti Vidugirių jaunimui, Seinų teatrui ne kartą.“ Linkėjo seiniškiams kuo geriausios kūrybinės kloties.

Po kiekvieno vaidinimo, kol užkulisiuose viena grupė rinko rekvizitus, o kita dėliojo savus, dainuota, sakyti monologai, kalbėta apie vaidintojų nueitą nelengvą kelią, stebėta vaidinimų nuotraukų parodą, vaišintasi kava, arbata, sumuštiniais. Skambėjo gražiausios Suvalkų lietuvių bei Aradnykų Onutės ir Vito Lastauskų atliekamos dainos. Suvalkų „Ančia“ su vadovu V. Batvinsku padainavo: „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“, „Žuvėdrą“, „Jazminus“, „Giedu dainelę“, o O. ir V. Lastauskai – „Ilsėjosi burės“ ir „Atrodo, dar vakar, neseniai“. Birutė Roglienė pasakė monologą „Dėdė Mikas“, V. Lastauskas – „Dvyniai“, Juozas Vaznelis – „Grybautojai“, Jonas Nevulis – „Mano pirmasis vakarėlis“. Pabaigoje visi susirinkę su ansambliu „Ančia“ sudainavo dainą „Kur gimiau, kur augau“.

Ta popietė suartino visus. Kiekviename spektaklyje vaidino panašaus amžiaus paprasti kaimo žmonės. Dėkojant už dalyvavimą vadovams skirtos padėkos, Seinų mėgėjų teatro ištikimiems aktoriams – dovanėlės (tušiniai su išgraviruotu užrašu „Kultuvė“). Lai primins apie teatrą, paskatins sugrįžti ir toliau vaidinti.

Po vaidinimų dalyvių laukė vaišės. Vyko smagi vakaronė. Skambėjo dzūkiškos dainos, armonika pritariant V. Batvinskui.

Renginio rėmėja – Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija. Dėkojame. Labai ačiū tariame taip pat mūsų „krikštatėviams“. Pasirinkome vardą „Kultuvė“, pasitarę pirmiausia su gerbiamais Irena ir Jeronimu Šalčiūnais, o paskui su saviškiais. Dėkui Jums, mielieji, už palaikymo, padrąsinimo žodžius, paramą kelionėms.

Ačiū už dalyvavimą šventėje visiems kolektyvams bei paskiriems atlikėjams. Dėkojame gerb. Šalčiūnams bei Seinų mėsos parduotuvės savininkams už paramą. Ačiū gerbiamam A. Nevuliui už pasisakymą apie seniau kaimuose vykusius vaidinimus. Dėkojame LR konsulato Seinuose vadovui V. Stankevičiui, Seinų valsčiaus viršaičiui D. Lastauskui, kolektyvų ir „Lietuvių namų“ vadovams už nuoširdžius sveikinimus „Kultuvės“ 20-mečio proga. Ačiū Punskui už nudrožtą tikrą kultuvę (autorius Juozas Krakauskas). Tikimasi, kad su ja bus lengviau „iškulti“ vaidmenis.