Asta Pečiulienė

Lapkričio 26 d. į XXIV susitikimus Punsko lietuvių kultūros namuose suvažiavo Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose gyvenančių tautinių ir etninių mažumų meno ansambliai.

Renginys, kažkada vykdavęs tris dienas, o jau kelerius metus „susispaudęs“ į vieną, vis dar sulaukia dalyvių ir žiūrovų dėmesio. Laikai labai stipriai keičiasi… Kažkada net nebūtum pagalvojęs, kad atlikėjams (ne profesionalams) reikės mokėti pinigus už koncertus… Deja, dabar tai labai paplitęs reiškinys. Į tokio pobūdžio renginį kaip Tautinių mažumų susitikimai, nereikalaudami užmokesčio, atvyksta tik draugiškus santykius ir bičiuliškus ryšius palaikantys kolektyvai. Prisivilioti ką nors naujo, įdomaus ar labiau šiuolaikiško neturime galimybių, mat esame ribojami finansų. O pastebime, kad tokia forma, kokia buvo lig šiol, darosi nelabai patraukli ypač jauniems žiūrovams.

Svarstome, ką galime padaryti. Aišku, norėtųsi pakviesti tokius ansamblius ir grupes, kurie būtų įdomūs jaunimui, tačiau suprantame, jog tai mums drambliuko svajonė. Mūsų renginių rėmėjai lėšas kasmet vis mažina, dėl to ir renginio apimtis tik siaurėja, tad apie kokius gerus, šiuolaikiškus ansamblius mes galime kalbėti?..

Bet rankų vis tiek nenuleidžiame. Punskas gali tik didžiuotis, kad rengia vieną seniausių šiaurės rytų Lenkijoje renginių – Tautinių ir etninių mažumų susitikimus. Tautinės mažumos yra šios Lenkijos dalies etiketė ir turtas. Palenkė bei Varmijos Mozūrų vaivadija – tai žemės, kur gyvena net 9 skirtingų tautų, 4 skirtingų tikėjimų žmonės. Punsko lietuvių kultūros namai – viena iš tų įstaigų, kuri šį faktą skelbia, ugdo savo bendruomenę šia kryptimi ir skatina skirtingo likimo žmonių bendravimą. Visa tai rodo, kad mūsų siekiai yra kilnūs ir teisingi, bet tuo pačiu verčia apmąstyti, ar jie vis dar reikalingi.

Šiais metais Susitikimuose dalyvavo 10 meno ansamblių, apie 180 dalyvių: baltarusių, rusų sentikių, totorių, ukrainiečių, vokiečių bei lietuvių. Svečiams atstovavo daugiausia vaikų ir jaunimo ansambliai, lietuviams – daugiausia suaugę atlikėjai. Šios šventės neįsivaizduojame be rusių moterų ansamblio „Riabina“ (vad. Malgožata Kališ) – vienintelio sentikių ansamblio Lenkijoje, kuris unikalus savo dainų atlikimo būdu. „Riabina“ koncertuoja be jokio instrumento. Dėl balsų moduliacijos „Riabinos“ dainos skamba darniai ir sodriai.

Kiti mūsų nuolatiniai svečiai – tai totorių vaikų ir jaunimo ansamblis „Bunčuk“ (vad. Anna Mucharska) iš Balstogės, atvežę totoriškų šokių ir dainų. Seniai jau buvom matę ukrainiečių vaikų ir jaunimo šokių ansamblį „Čeremoš“ iš Vengožavo, kuriam vadovauja Volodimir Deneka. Jie, pasipuošę spalvingais ukrainietiškais rūbais, koncerto pabaigoje energingais šokiais žavėjo susirinkusią publiką. Nebe pirmą kartą Rytprūsių šokius demonstravo Bartošicuose gyvenantys vokiečiai, susitelkę į vaikų ir jaunimo šokių ansamblį „Saga“ (vad. Danuta Nievenglovska). O pirmą kartą žiūrovams teko pamatyti baltarusių vaikus, besimokančius baltarusių kalbos vienoje Balstogės pagrindinių mokyklų ir susibūrusius į šokių ansamblį „Padliaski vianok“ (vad. Oksana Prus). Jie mums ne tik pašoko, bet taip pat padainavo. Kviesdami į Punską jaunus atlikėjus, norėjome parodyti, kad tautinės mažumos tiek Palenkėje, tiek Varmijos Mozūrų vaivadijoje gyvuoja, auga, puoselėja savo kultūrą ir rūpinasi jos sklaida. Smagu stebėti baltarusių tautinę mažumą, kuri pastaraisiais metais ypatingai yra atsigavusi. Atsiranda vis daugiau sąmoningų baltarusių, kurie drąsiai ir viešai pripažįsta savo tapatybę, pradeda kalbėti savąja kalba viešumoje, moko baltarusių kalbos savo vaikus. Kaip bebūtų keista, jie sako, kad būtent Punskas juos daug ko išmokė, kad Punske jie pamatė, kaip reikia puoselėti ir gerbti savo kalbą, kultūrą. Prie viso to, tarp kitko, prisidėjo šis renginys. Todėl mes didžiuojamės, kad Punsko bendruomenė, jos veikla skatina kitas tautas gyvybingumui ir rodo pavyzdį, kaip išsaugoti tėvų palikimą ir kokia dvasia auklėti jaunąją kartą.

Lietuviams šiais metais atstovavo net penki ansambliai. Seniai Punsko scenoje buvo bedainavę Suvalkų saviveiklininkai, todėl juos šį kartą pasikvietėme padainuoti. Ansamblis „Ančia“ (vad. Vytautas Batvinskas), gyvuojantis jau 15 metų, buria vis daugiau Suvalkuose gyvenančių lietuvių, ir mielai dainuoja lietuviškas dainas. Seinų „Lietuvių namams“ šį kartą atstovavo kapela „Šalcinis“ (vad. Vytautas Gavutis), kuri telkia Seinų krašto muzikantus ir dainininkus. Punsko lietuvių kultūros namai parodė keturių kolektyvų veiklos braižą: mišraus choro „Dzūkija“ (vad. Vidas Simanauskas), dviejų kapelų „Klumpė“ ir „Puniukai“ (vad. Jonas Zakaravičius) bei šokių grupės „Vyčiai“ (vad. Asta Pečiulienė).

Nuoširdžiai dėkoju visiems kolektyvams, jų vadovams, kurie atsiliepė į organizatorių kvietimą ir surengė Punsko visuomenei spalvingą šventę. Ansambliams dovanų įteikėme padėkas, kalėdines žvakeles bei puošnius rankų darbo maišelius, pilnus nuoširdžiausių linkėjimų iš Punsko.

Renginio vedėjai Ina Pečiulytė ir Artūras Astrauskas – Punsko ir Seinų krašto jaunimas. Dėkoju ir šitiems jaunuoliams už jų laiką, darbą, gebėjimus ir norą talkinti mūsų renginiuose.

XXIV tautinių mažumų susitikimų svečias buvo p. Michal Erenz (Michał Erenz) – pagrindinės mūsų rėmėjos Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos atstovas, lietuvių tautinės mažumos globėjas (beje, bebaigiantis dirbti šioje ministerijoje). Renginio pabaigoje jis padėkojo lietuviams už bendradarbiavimą, pagirdamas, kad lietuvių veikla – tai pavyzdys kitoms mažumoms, kaip reikia dirbti. Linkėjo, kad tęstume savo veiklą, darbus ir ateityje.

Mūsų renginį rėmė Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei Palenkės vaivadijos maršalkos įstaiga. Labai ačiū už finansinę pagalbą, dėl ko šis renginys galėjo įvykti.