Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Mieli skaitytojai!

Vėl į Jūsų rankas atiduodame paskutinį metų „Aušros“ numerį. Rašau „vėl“, nes atrodo – pernykštis paskutinis ką tik buvo. O jau praėjo visi metai. Dauguma pasakytų – pralėkė, praskriejo, prašvilpė ar dar kaip kitaip, tik ne praėjo…

Reikėtų stabtelėti, pažvelgti, ką jie nusineša užmarštin, o kokius neišdildomus įspūdžius ar spręstinas problemas mums palieka. Nors Lenkijos politikoje šie metai itin supriešino valdančiųjų rinkėjus ir opoziciją, Lenkijos lietuviams jie buvo gana ramūs: nei ypatingai sėkmingi, nei atnešę kokių didelių nelaimių. Kadangi valdžia įgyvendina naują švietimo reformą, Lenkijos lietuviai, turėdami skaudžią patirtį po ankstesnės reformos įgyvendinimo (mat liko mažiau nei pusė turėtų lietuviškų mokyklų), labai atidžiai sekėme visus veiksmus, kad likusios kelios mokyklos nenukentėtų. Ir nors šiuo metu, atrodo, lyg ir neplanuojama siaurinti lietuvių švietimo apimties, tikėtina, kad ateinančiais metais būsimos Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos darbo prioritetas ir toliau bus švietimas.

Kartkartėmis galima išgirsti nedrąsiai kalbant apie lietuviško vaikų darželio kūrimą Suvalkuose. Šiuo metu daug ten mūsiškių apsistojusių. Gal verta suvalkiečiams pamąstyti apie jų vaikų ateitį. Juk šiandieną jau visiems žinoma, kad dvikalbystė (ar daugiakalbystė) – didžiausia dovana vaikui, jo protiniam vystymuisi.

Į 2018-uosius įžengiame švęsdami atkurtos Lietuvos 100-metį. Lai jubiliejiniai metai paskatina mus iš naujo apmąstyti savo vertybes, kad šiuolaikiniame pagundų pasaulyje sugebėtume rasti ir išsaugoti tai, kas svarbiausia – save, savo šaknis, kalbą, savastį. Būkime savim! Gražių ir jaukių šv. Kalėdų!