Danutė Valukonytė

2014 m. vykęs Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) suvažiavimas išrinko šios sudėties valdybą: pirmininkė – Danutė Valukonytė, vicepirmininkai – Jonas Vydra, Irena Gasperavičiūtė, Petras Maksimavičius, Algirdas Vaicekauskas, Onutė Nevulienė, Teresė Uzdilaitė ir Janina Macukonienė.

Per trejus metus LLB veikla daugeliu atvejų susipynė su kitų lietuvių organizacijų darbu. LLB valdyba stengėsi užtikrinti Lenkijos lietuvių organizacinės veiklos stabilumą, pagal savo galimybes remti tuos sumanymus, kurie buvo naudingi Lenkijoje gyvenantiems lietuviams.

Darbo pradžia sutapo su Lenkijoje vykusiais savivaldybių rinkimais. Padėtis pasikeitė ypač Seinų krašte. LLB valdyba stengėsi užmegzti kokybiškai naujus santykius su ką tik išrinkta Seinų valdžia. Tai pavyko padaryti. 2015 m. burmistrui buvo kilęs sumanymas įkurti lietuvio burmistro pavaduotojo postą. Tačiau dėl nuolatinių burmistro konfliktų su miesto taryba šio sumanymo atsisakyta.

Buvo pasiektas susitarimas su Seinų miesto valdžia dėl miesto skolos „Žiburio“ mokyklai grąžinimo.

LLB valdyba, bandydama sustiprinti lietuvių poziciją Seinų apskrityje, kreipėsi į Lenkijos vyriausybę, prašydama sukurti ekonominės paramos Seinų ir Punsko kraštui programą. Tokiu būdu ne tik atkreipė dėmesį į čia gyvenančių lietuvių padėtį, bet ir parodė, kad lietuviai taip pat jaučiasi Seinų apskrities šeimininkai ir rūpinasi visų gyventojų gerove.

Minėtas pasiūlymas susilaukė kelių ministerijų reakcijos. Nors paramos programa nebuvo sukurta, šis klausimas pateko į Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų susitikimų darbotvarkes.

2015 m. Lenkijoje diametraliai pasikeitė politinė padėtis. Naujai išrinktos valdžios įgyvendinamos reformos palietė taip pat Lenkijos lietuvių gyvenimą. Keitėsi tautinių mažumų veiklos finansavimo politika. Tai tiesiogiai pajutome praėjusiais metais, kai reikiamų dotacijų ilgai nesulaukė „Aušros“ žurnalas ir kiti mūsų bendruomenei svarbūs projektai. Įgyvendinta švietimo reforma paveikė mūsų mokyklas, keičiasi istorinė politika, kuri turi įtakos Lenkijos lietuvių paveldo įamžinimo klausimui.

LLB valdyba kelis kartus kreipėsi į Lenkijos centrinę egzaminų komisiją, prašydama atidžiau versti užduotis lietuviškoms mokykloms ir taip išvengti kiekvienais metais pasitaikančių klaidų. Komisija LLB pasiūlė bendradarbiauti verčiant užduotis. Mes tokios atsakomybės nesiėmėme, tad Centrinė egzaminų komisija užmezgė bendradarbiavimą su Lietuvos egzaminų centru. Mūsų įsitikinimu, tai geriausias sprendimas.

LLB valdyba palaikė glaudžius ir konstruktyvius ryšius su Lietuvos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaida. Geriau klostėsi bendradarbiavimas su konsulatu. Konsulato ir bendruomenės bendri veiksmai leido įgyvendinti kelis labai svarbius projektus. 2016 m. buvusiuose Seinų kunigų seminarijos rūmuose pagerbėme Vasario 16-osios signataro vysk. Justino Staugaičio atminimą, Vyskupų rūmuose minėjome „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo metines. Seinų kunigų seminarijos rūmuose leista įkurti Lituanistinę menę (darbai eina į pabaigą). Ateinančiais metais prie „Žiburio“ mokyklos galbūt pavyks įrengti modernią sporto aikštelę. Pirmą kartą istorijoje, minint vysk. Antano Baranausko mirties metines, prie jo kapo ir paminklo kartu su lietuvių bendruomene gėlių padėjo Seinų apskrities, Seinų miesto ir gretimų savivaldybių vadovai.

Svarbūs buvo taip pat Lietuvos aukšto rango politikų vizitai. Lankėsi pas mus Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, LR Seimo Kultūros komiteto nariai su pirmininku Ramūnu Karbauskiu, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir daug žemesnio rango delegacijų. Tai kėlė Lenkijos lietuvių prestižą šiame regione, o vizitų metu aptarti klausimai padėjo spręsti problemas.

LLB stengėsi palaikyti nuolatinius ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba. Tačiau pravartu pažymėti, kad PLB gerokai pasikeitusi, o jos nagrinėjami klausimai ne visada mums buvo aktualūs.

Vis dar išlieka aktuali ir neišspręsta Berznyko kapinių paminklų problema. Šiek tiek jau nuveikta sprendžiant istorijos paveldo išsaugojimo Seinuose klausimą. Įkūrus Lituanistinę menę galbūt atsiras daugiau galimybių apie tai kalbėti, priminti. Neaiški švietimo padėtis, tolesnis mūsų kultūros projektų finansavimas. Svarbu, kad čia gyvenančių lenkų ir lietuvių tautų santykiai vis gerėtų, o mūsų teisių būtų paisoma. Tai užduotis naujai valdybai.

Pabaigoje padėkosiu valdybai: Irenai už pasitarimus, visokio pobūdžio pastabas ir dėmesio nukreipimą į tai, kas svarbiausia, Onutei už administracinį darbą, Janinai už dailų minčių formulavimą, Teresei už valdybos atstovavimą Suvalkuose, Jonui už valdybos atstovavimą Punske, Algirdui už valdybos atstovavimą Vilniuje, Balstogėje, Varšuvoje ir kituose dideliuose miestuose, Petrui už pasitarimus ir konstruktyvią kritiką. Ačiū visiems, kuriems rūpi Lenkijos lietuvių likimas.