Kristina Kriūnaitė

Trimis karaliais baigiamas kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai. Tai ypatingas laikotarpis, nuo seno vadinamas šventvakariais. Pagal senąją tradiciją šią dieną vaikščiodavo persirengėliai, lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, sveikatos, gero derliaus.

Sausio 5 dieną Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė sukvietė Punsko bendruomenę ir svečius į šventvakarį mokyklos seklyčioje, kurio metu skambėjo kalėdinės giesmės, sveikinimai ir šventiniai linkėjimai. Meninę programą su dainomis, muzika ir giesmėmis atliko „Alna“ ir „Gimtinė“ iš Punsko bei „Dailingė“ iš Kauno. Vakaro metu taip pat buvo pristatytas albumas „Eksponatai prabyla“, skirtas Punsko muziejaus „Senoji klebonija“ veiklos 20-mečiui paminėti. Po ansambliečių sveikinimų muziejaus bičiulė Kristina Kriūnaitė pakvietė pasidalinti mintimis apie pradžių pradžią – muziejaus kūrimo aplinkybes ir pirmąją surinktų eksponatų parodą, kuri surengta 1996 m. lapkritį Punsko senojoje klebonijoje. Šios parodos atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių. Tarp jų buvo Punsko parapijos kunigai, svečiai iš Lietuvos su gerb. Algirdu Patacku, Virginija Umbrasiene, Asta Veverskyte ir kt. Išsakyta daug padrąsinančių žodžių, kurie lėmė ir tolesnį muziejaus gyvavimą.

„Šis kraštas gali būti lobių saugykla. Labai gerai, kad čia susikūrė toks židinėlis, reikia tik jam padėti gyvuoti, – apie šį kraštą kalbėjo Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas, apsilankęs parodoje.

Šią mintį pratęsė Lietuvos buities muziejaus archyvo darbuotoja Virginija Umbrasienė: „Tautos didžiuojasi karo žygiais, epais, o mūsų tauta pagrįstai didžiuojasi savo žmonių darbais. Šioje parodoje surinkti audiniai nėra šiaip sau audiniai, bet ženklai, žymintys šio krašto dvasinę jėgą.“ Audiniai susidėvi, žmonės ateina ir išeina, o tai, kas liks sukaupta, kas išspausdinta, galės dar pamatyti jaunų žmonių akys, praturtės jų sielos.

Apie ekspedicijas, eksponatų rinkimą ir didžiausius pagalbininkus kalbėjo pati knygos autorė Aldona Vaicekauskienė. Daugiausia prisidėję eksponatais ar savo darbu prie muziejaus kūrimo, taip pat prie knygos „Eksponatai prabyla“ išleidimo buvo apdovanoti. Vakaro pabaigoje visus linksmino ansamblio „Dailingė“ muzikantai, šokėjai ir dainininkai.

Knygos „Eksponatai prabyla“ pradžioje autorė rašo: „Lenkiuosi prieš audėjas, mezgėjas, siuvinėtojas ir visus darbščių rankų meistrus, kad į darbus įdėjo savo rankų ir širdies šilumos, kuri sukaupta eksponatuose spinduliuoja ir šildo dar ir šiandien. Ačiū Jums visiems, pravėrusiems savo skrynias, nepabūgusiems atiduoti audinių į svetimas rankas. Jūsų darbai džiugins dar ne vieną jauną, o gal ir pagyvenusį. Tai, ką turime savito, gražaus, galime parodyti ne tik saviems, bet ir atvykusiems iš toliau.“