Petras Maksimavičius

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, buvusiuose Seinų kunigų seminarijos rūmuose duris atvėrė Lietuviška menė. Apie jos galimą reikšmę parašysiu šiek tiek vėliau. Pradžioje noriu paminėti, kaip šis projektas išvydo pasaulį. Kieno galvoje gimė mintis seminarijos rūmuose įrengti menę, gal net sudėtinga šiandien būtų pasakyti. Pirmą kartą apie tai išgirdau 2013 m. spalio 11–12 dienomis, kuomet Seinuose vyko metinė Lietuvos lituanistų konferencija „Mūsų kalba – mūsų tekstai – mūsų gyvenimai“, skirta Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Tai buvo pirmas lituanistų sambūris Seinuose, praėjus daugiau nei šimtmečiui po 1909 m. čia vykusio lietuvių kalbininkų

 suvažiavimo, kuriame Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga ir kiti svarstė lietuvių kalbos norminimo klausimus.

Konferencijoje lituanistų akademinė ir mokytojų bendruomenė, studentai ir mokiniai kalbėjo apie lietuvybės, lietuvių kalbos ir kultūros gyvybingumo stiprinimą, diskutavo apie kalbos, literatūros ir mąstymo bei moralinės laikysenos ryšį. Aptartas Seinų krašto lituanistinis paveldas, svarstytos Lietuvos lituanistų ir Seinų bei Punsko lietuvių bendruomenių bendradarbiavimo gairės. Būtent tada, diskusijų metu, pirmasis atgimusios Lietuvos švietimo ir kultūros ministras (1990–1992) dr. Darius Kuolys iškėlė mintį – Lietuvos ir Lenkijos vadovams pasiūlyti imtis iniciatyvos ir bendromis pastangomis Seinų kunigų seminarijos rūmuose įsteigti Lietuvišką menę. Pasak jo, tai būtų gražus Lietuvos ir Lenkijos draugystės ženklas ir bendros istorijos pripažinimo bei saugojimo simbolis.

Mintis buvo gera. Tačiau, matyt, ne vienas minėtos konferencijos dalyvis galvojo, kaip ją įgyvendinti, juolab kad Lenkijoje pradėjo keistis politikos kryptys, o Lietuvos ir Lenkijos politikų tarpusavio kontaktai tapdavo vis retesni. Tačiau idėja neužgeso. Lenkijos lietuvių bendruomenės nariai primindavo ją ir iškeldavo įvairių susitikimų su Lietuvos politikos, mokslo ar kultūros atstovais metu. Matyt, didžiausias poslinkis įvyko po LR konsulate Seinuose 2015 m. surengto lietuvių bendruomenės organizacijų vadovų susitikimo su naujai paskirtu LR konsulato vadovu Vaclavu Stankevičiumi. Tame susitikime ir buvo sutarta, jog reikia imtis konkrečių veiksmų, kad Lietuviškos menės projektas pajudėtų į priekį. Seinų parapijos klebonas – Seinų vienuolyno, kuriame 1826–1919 m. veikė kunigų seminarija, administratorius, sutiko skirti patalpas ir pritarė menės įkūrimo idėjai. Tai buvo istorinis sprendimas, susijęs ne tik su bažnytiniais reikalais. Kas lėmė, kad Seinų miesto visuomenės lyderiai ryžosi tokiam sprendimui, matyt, ateityje dar nagrinės būsimi istorikai. 2016 m. prasidėjo konkretūs darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 531 pritarė Lietuviškos menės buvusiuose Seinų kunigų seminarijos rūmuose įkūrimui. Įgyvendinti ir finansuoti šį projektą buvo pavesta LR kultūros ministerijai.

2016 m. gruodžio 21 d. Seinuose pasirašyta atitinkama sutartis. Ją pasirašė Seinų parapijos klebonas Zbignevas Bzdakas (Zbigniew Bzdak), Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, Seinų paminklų globos draugijos pirmininkas Robertas Kliūčnykas (Robert Klucznik) bei Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose valdybos pirmininkė Danutė Valukonytė. Patalpų remonto darbus koordinavo Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“. LR konsulatui Seinuose teko tarpininkauti gaunant reikiamus leidimus darbams atlikti, projektuotojų ir statybininkų sertifikatų, diplomų pripažinimo Lenkijoje klausimu, koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos institucijų veiksmus sprendžiant kylančius paveldo apsaugos klausimus. Vysk. A. Baranausko fondas veiksmingai padėjo spręsti remonto ir restauravimo darbus atliekančios įmonės „Vilniaus restauratoriai“ registravimo ir atsiskaitymo Lenkijos institucijoms klausimus.

Po daugelio susitikimų, techninių klausimų derinimo LR kultūros ministerijos finansuotas Lietuviškos menės įkūrimo projektas 2017 m. gruodžio mėn. buvo sėkmingai baigtas. Š. m. sausio 19 d. Lenkijos kultūros paveldo apsaugos tarnyba, nepateikdama jokių pastabų, leido minėtas patalpas naudoti.

LR konsulatas ir „Lietuvių namai“ Seinuose š. m. vasario 18 d. rengdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio iškilmingą minėjimą oficialiai atidarė Lietuvišką menę. Šiai progai Trakų istorinis muziejus paruošė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejui skirtą laikinąją parodą, kuri jau eksponuojama menėje. Simbolinę atidarymo juostą perkirpo LR kultūros viceministras Gytis Andrulionis, Seinų parapijos klebonas Z. Bzdakas, Trakų istorijos muziejaus direktorius V. Poviliūnas, Seinų paminklų globos draugijos pirmininkas R. Kliūčnykas ir Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose valdybos pirmininkė D. Valukonytė. Patalpas pašventino Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas.

Kokia šio įvykio reikšmė? Lietuviškos menės istoriniuose Seinų kunigų seminarijos rūmuose įkūrimo projektas nepaprastai svarbus istorine ir politine prasme. LR konsulatas Seinuose dėjo daug pastangų, kad menės įkūrimui mieste pritartų vietinė valdžia bei dabartinė pastato administratorė – Seinų parapija. Tai pavyko padaryti. Menėje eksponuojamą laikinąją parodą dar šiais metais turėtų pakeisti pastovi ekspozicija, kuri, tikėkimės, įamžins atminimą seminarijos auklėtinių ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjų (V. Kudirkos, V. Mykolaičio-Putino, vysk. J. Staugaičio, prel. M. Krupavičiaus, J. Kauko ir daugelio kitų). Prasmingi buvo menės atidarymo metu išsakyti VĮ „Lietuvos paminklai“ direktoriaus Vydmanto Drumstos žodžiai, kuomet jis oficialiai Vysk. A. Baranausko fondo valdybos pirmininkei D. Valukonytei bei Seinų parapijos klebonui Z. Bzdakui perdavė kalvio pagamintus, Gedimino stulpais papuoštus simbolinius raktus. V. Drumsta pažymėjo, kad nors raktai dideli ir solidūs, tačiau simboliniai. Pasak jo, Lietuviška menė niekada neturėtų būti rakinama, kad visi norintys susipažinti su lietuvių istorija ir kultūra galėtų nevaržomai tai padaryti. Tikėkimės, kad taip ir bus. Patalpose įrengti reikiami šiuolaikiški interneto, garso ir vaizdo skleidimo tinklai. Įrengus pastovią ekspoziciją menėje bus galima rengti seminarus, susitikimus, pamokas, rodyti filmus. Tačiau koks turinys bus rodomas menėje ir kaip intensyviai bus ja naudojamasi, daugiausia priklausys nuo mūsų pačių sumanumo ir aktyvumo.