Nulijo raidėmis šiltas lietus, pažadino iš gėlo miego žodžius.

Sakiniais sužaliavo posmai, prakvipo eilėraščiai kaštonų žiedais.

Poezijos pavasaris atėjo…

Trumpam atskrido paukštė viešnia, atnešdama ant savo pečių eilėraščius Lietuvai.

Pragydo ji skirtingais poetų balsais ir dovanojo gražiausią puokštę eilių.

Iš lėto pasigirdo gitaros ir smuiko garsai, pažadindami prisnūdusį lietų.

Nuplovęs jis žiedadulkėmis švelniai prisiklojusias raides staiga pranyko melsvų debesų patale.

Ir vėl prakvipo eilėraščiai kaštonų žiedais…

Bet ša, užteks jau! Įsiklausyk, ką Poezijos pavasario paukštė gieda Tau…

Antanas A. Jonynas. Poetas, vertėjas. Gimė 1953 m. Vilniuje. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, vedė kultūros laidas „Baltijos TV“, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas ir jos valdybos narys, poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas. Jo kūryba įvertinta „Poezijos pavasario“, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno – už „Fausto“ vertimą į lietuvių kalbą – bei kitomis premijomis. Išvertęs poezijos iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Jo paties poezija yra išversta į anglų, armėnų, gruzinų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, kroatų, švedų ir kitas kalbas. Nuo 1995 m. dirba kaip laisvas  vertėjas.

Atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu

Atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu

tamsios uogos kerus išsklaidys o naktis

kris su lapais žemyn o sparnai išlenkti

sušvytės tamsoje kurioje aš budžiu

po raudonu šermukšnio medžiu

atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu

susisukęs švilpynę iš lazdyno žievės

ir garsai paslaptingi taip tave sužavės

kaip nemokame mes sužavėti žodžiu

po raudonu šermukšnio medžiu

atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu

ir vanduo tyliai šniokš ir žuvis sumirgės

saulė leisis ir tavo šešėlis ilgės

ir ilgėsies kraštų nematytų svečių

po raudonu šermukšnio medžiu

atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu

tamsios uogos kerus išsklaidys iš tylos

atplasnoję strazdai tau vienam pasiguos

aš jų žmogišką balsą girdžiu

po raudonu šermukšnio medžiu

Domantas Razauskas. Poetas, dainų autorius ir atlikėjas, gitaristas, kompozitorius. Laikomas dainuojamosios poezijos žanro atlikėju. Gimė 1983 m. Vilniuje. 2001 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių filologiją. Koncertavęs įvairiausiuose Lietuvos miestuose, taip pat Rusijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Airijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitur. Organizuoja koncertus, įrašinėja ir užsiima garso įrašų apdirbimu, administruoja savo kūrybos svetainę radom.lt.

Kas, jeigu ne tu

Ir kai atsimerksi, nubudusia saule pro langą tekės šiluma,

Mes liksim draugais dar sekundei, kol baigsis žiema.

Ir kai jau pakelsiu nuvargusią galvą nuo tavo peties,

Atleisk, nespėjau išgirsti, jog laikas išlipti, nespėjau išties…

Bet ei, kas, jeigu ne tu,

Ei ei ei, kas, jeigu ne tu.

Bet ei, kas, jeigu ne tu,

Ei ei ei, kas, jeigu ne tu.

Ir kai pagaliau nukirtau tau mėnulį, tu

Balkone pasistiebus, užkabinai jį atgal.

Ir jis vėl taip keistai, nors su šypsena žiūri,

Gal nieko daugiau nebetrokštu… Gal…

 Agnė Žagrakalytė. Poetė, eseistė. Gimė 1979 m. Pasvalio rajone. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2010 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo redaktore jaunimo žurnaluose „Aktyvios jungtys“, „LUX/jauniems“ bei savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapių redaktore. Festivalio „Poezijos pavasaris“ konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureatė. 2003 m. poetei įteikta festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ premija už poetinį debiutą. Šiuo metu gyvena Briuselyje.

Traukinių žydėjimas

Ugnį paeiliui sriūbčiojant putojančios kibirkštys

Lanksčiom adatom aitriai sminga

Ir tirpsta po oda virpantis plienas.

Ausys virsta geležinkelio stotimis

Guluos ant kilimo, šitaip siūbuoja

Ir dunda, kvepia anglim ir švilpukais

Tada, kai traukiniai švelniai trinasi šonais

Apsitraukiu žole, kaip kailiu.

Vystantys akių vokai lipnūs žiedlapiai.

Akmuo, iš po traukinio spriegtas

Čekštelėdamas dryksteli mano kailį

Kruvinom signalinėm vėliavėlėm

Aguonom laukinėm pasrūva

Iki ryto laižaus, kol užmiegu.