Punsko parapijos moterų kvartetas

Božena Bobinienė

Š. m. gegužės 12 dieną Žagarių šv. Baltramiejaus bažnytėlėje vyko V bažnytinių chorų susitikimas. Jame dalyvavo Punsko-Seinų-Suvalkų krašto chorai. Giesmininkų, rengėjų, žiūrovų ir visos šventės intencija Seinų vikaras kun. Petras Gucevičius kartu su Vilniaus metropolito arkivyskupo Gintaro Grušo asmeniniu sekretoriumi kun. Mindaugu Bernatavičiumi aukojo šventąsias Mišias.

Po pamaldų priešais altorių rikiavosi bažnytinių chorų dalyviai ir giedojo Marijos garbei. Kodėl būtent Marijai? Todėl, kad gegužė, pats gražiausias metų mėnuo, yra skirtas Dievo Motinai pagerbti.

Pirmasis pasirodė Vytauto Batvinsko vadovaujamas Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Suvalkiečiai buriasi šventų giesmių giedojimui jau per 100 metų. Bažnytinis giedojimas buvo atgaivintas 1992 m., kuomet Suvalkų mieste pradėta atnašauti šv. Mišias lietuvių kalba. Giesmininkams kurį laiką vadovavo a. a. Vitalius Tumelis, vėliau vargonininkas Antanas Šliaužys iš Augustavo. Po to kelerius metus „Ančiai“ vadovavo Gediminas Kraužlys iš Punsko, o šiuo metu giesmių ir dainų Suvalkų saviveiklininkus moko punskietis Vytautas Batvinskas. Suvalkų „Ančia“ Žagariuose pagiedojo dvi giesmes: „Marija – gražus šis vardas“ ir „Marijai“.

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos etnografinis ansamblis „Gimtinė“ iš Punsko ne tik dainuoja lietuvių liaudies dainas, bet nevengia ir giedojimo – Punsko bažnyčioje susirenka per adventą, Žolines ir gieda Marijos valandas. Taip pat stengiasi nepraleisti nei vienos Žagarių bažnytinių chorų šventės. Šį kartą „Gimtinė“ sugiedojo „Švenčiausią Paną Mariją“ ir „Šventąją Mariją“. Beje, pastarosios giesmės žodžius parašė Žagarių šventės dalyvė – viešnia iš Lietuvos Emilija Krušinienė. Jai punskiečių atliekamas kūrinys buvo staigmena – ji pirmą kartą išgirdo pagal pačios parašytus žodžius giedamą giesmę.

Gedimino Kraužlio vadovaujamas Punsko senjorų klubo kolektyvas „Tėviškės aidai“ nepraleidžia jokios progos pasirodyti publikai su savo dainomis ir giesmėmis. Žagarių žiūrovams ir klausytojams giesmininkai pagiedojo giesmes „O Marija motinėle“, „Gailestingoji“ ir „Mariją mylėti“.

Seinų lietuvių bažnytinis choras, kuriam vadovauja Seinų parapijos vargonininkas Slavomiras Kardelis (Sławomir Kardel), gieda nuo 1992 metų. Giesmininkai savo giesmėmis puošia šv. Mišių liturgiją ne tik savame krašte, bet ir dalyvaudami katalikiškose šventėse Lietuvos bažnyčiose. Seinų choristai atliko giesmes „Būk pasveikinta, Marija“ ir „Motina geroji“.

Visuomet malonu klausytis šventės šeimininko – Žagarių bažnytinio choro, kurio dalyviai tai nuolatiniai Žagarių bažnytėlės lankytojai bei kaimynystėje veikiančios „Pogranicze“ organizacijos atstovai. Jiems vadovauja chorvedys Voicechas Šrederis (Wojciech Szroeder). Specialiai Žagarių bažnytinių chorų šventei suburtas kolektyvas kasmet tobulėja, sėkmingai pristato vis sudėtingesnius kūrinius. Tai rodo, kad kiekvienas, kas tik nori prisijungti ir geranoriškai dirbti, gali tapti puikiu giesmininku. Žagarių ir aplinkinių kaimų bendruomenės įrodo, kad įmanoma įveikti bet kokius barjerus, skirtumus, netobulumus ir kartu padaryti ką nors gražaus ir gero. Šventės šeimininkai pagiedojo giesmes „Marijos vardas“ ir „Sveika, karaliene“.

Trečią kartą iš eilės Žagarių šventėje dalyvavo Punsko parapijos moterų kvartetas, kuriam vadovauja vargonininkas Genius Parakevičius. Giesmininkės pagiedojo tris giesmes: „Dievo Motina Marija“, „Žvelk į mus“, „Jau aušrinės skaisčios“.

Bažnytinių chorų pasirodymą vainikavo galintis didžiuotis šimtametėmis tradicijomis Punsko bažnytinis choras (vad. G. Parakevičius). Žiūrovams pristatė tris giesmes: „Dangaus karaliene“, „Mylimoji karalienė“ ir „Marijos varpelis“.

Šventės pabaigoje prieš altorių susirinko visi dalyviai ir pagiedojo giesmę „Tarpininkė“ bei Lietuvos himną.

Šv. Kazimiero draugijos ir Žagarių bažnytėlės lankytojų renginyje nepritrūko padėkos žodžių visiems giesmininkams, jų vadovams, šventės rengėjams. Šventę stebėjo Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės atstovai Emilija Krušinienė ir Alfonsas Vitkauskas, kurie dažnai aplanko mūsų kraštą. Jie su šventės dalyviais dalinosi rugine duona, eilėmis, padėkomis.

Nuskambėjus visoms giesmėms ir oficialioms kalboms, rengėjai pakvietė visus į bendras vaišes bažnytėlės šventoriuje. Žmonės nesiskirstė – ilgai bendravo, šnekučiavosi, dainavo lietuviškas dainas.