Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Kultūrinių renginių įkarštis kiek atslūgo. Beje, būta ir išvykų į užsienį. Štai Punsko lietuvių kultūros namų choras „Dzūkija“ neseniai sugrįžo iš Gruzijos, kur viešėjo kartu su Alytaus choru „Varsa“, o jaunimo teatras „Kregždė“ ką tik parskrido iš Italijos. Tikėkimės, kad kituose „Aušros“ numeriuose dalyviai pasidalins su mumis savo įspūdžiais.

Šiandien siūlau paskaityti apie Sąjūdžio 30-mečio minėjimo atgarsius. Likimas lėmė, kad Sąjūdžio atsiradimo ir veiklos laikais man teko laimė studijuoti ir gyventi Vilniuje, taigi dalyvavau ne viename jo organizuotame mitinge. Tokios pakilios nuotaikos, tokio tautos solidarumo po ano laikmečio daugiau neteko patirti. Nenuostabu, jog Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ne vienas jaučia, kad atgavusi nepriklausomybę ji vis dėlto nėra tokia, kaip matyta anuomet – svajonėse. Graudu ir skaudu žiūrėti į partijų rietenas, į skandalų krečiamą šalį, kai partija apgauna valstybę milijonine suma, o jos vadas lieka, galima sakyti, nenubaustas. Šiuo metu stebime „MG Baltic“ korupcinį skandalą, į kurį įsimaišiusi daugybė aukščiausio rango politikų. 1988–1992 metais Sąjūdžio mitinguose skanduota LIE-TU-VA – ideali valstybė, kurioje vyrauja teisingumas ir pagarba žmogui. Žinoma, kad nieko nėra idealaus pasaulyje, tačiau visados verta to siekti.

Minėtame straipsnyje apie Sąjūdžio 30-metį plačiau rašoma apie šį judėjimą, jubiliejaus šventę, apie Lietuvoje augantį Lietuvos forumą, kuris sakosi esąs Sąjūdžio idėjų tęsėjas, nors susilaukia nemažai kritikos tiek iš dabartinių valdančiųjų, tiek iš opozicijos. Kam įdomi ši tema, raginu paskaityti internete paskelbtą Vytauto Vyšniausko birželio 3 d. Seime Sąjūdžio jubiliejaus proga pasakytą kalbą.