Lietuviškas vakaras Suvalkuose

Petras Maksimavičius

Ar mūsų krašte vėl atgims „lietuviški vakarai“? Sakysite, kad nėra reikalo juos rengti, jeigu jau nusistovėjusi tradicija organizuoti Žolines, Sąskrydį, Klojimo teatrų festivalį, Vėlines, Motinos dienos koncertą… Taip. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į pavadinimą, kuris buvo vartojamas XX a. pradžioje ir ypač tarpukariu. Skaitydami tarpukario Lietuvoje leistus laikraščius galime aptikti daug žinučių, tuomet vadintų korespondencijomis, kur buvo pranešama, kad tada ir tada „Vyžainyje, Seinuose, Vaitakiemyje… vyko „lietuviškas vakaras“. Tuo metu „lietuviškas vakaras“ reiškė daugiau negu proginį koncertą ar ansamblio pasirodymą. Visų pirma šio krašto korespondentai norėdavo pranešti Didžiajai Lietuvai, kad tose vietovėse dar vyksta lietuviška veikla, lietuviai buriasi, bendrauja, susitinka, svarsto… Toks ir būdavo „lietuviško vakaro“ tikslas. Tose ano meto trumpose žinutėse buvo rašoma, kad, pvz., lietuviškame Bubelių kaime, lietuvio ūkininko kluone, buvo suvaidintas spektaklis. Vėliau Bubelių kaimo dainingos šeimininkės sugiedojo Lietuvos himną ir kelias A. Baranausko giesmes. Susirinkusieji svarstė, kaip atgaivinti lietuviškos mokyklėlės veiklą, o į vakarą atvykęs seiniškis papasakojo, ką matė ir girdėjo viešnagės Vilniuje metu. Pabaigoje vakaro dalyviai pasidalijo atvežtais lietuviškais laikraščiais, o jaunimas, grojant armonikai, iki paryčių linksminosi. Tokia būdavo trumpa korespondencija, tačiau tuo pačiu labai turininga ir daug ką pasakanti.

Laikai pasikeitė. Tačiau neseniai „lietuviškas vakaras“ vėl surengtas. Š. m. birželio 28 d. jis įvyko ne ūkininko kluone, bet Suvalkų miesto kultūros rūmuose. Sakoma, kad Suvalkuose pirmas „Lietuviškas vakaras“ surengtas 1907 m. Vėliau būdavo jų ir daugiau rengiama, tačiau šį kartą rengėjų intencija buvo labai svarbi ir iškalbinga. Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga suaktyvėjusi jaunoji Suvalkų lietuvių karta nusprendė parodyti, kad šalia Punsko ir Seinų gali atsirasti trečias svarbus lietuvybės sklaidos centras – Suvalkuose. Ar jiems tai pavyko, netrukus galėsite paskaityti „Aušroje“.