Vilnius, Gedimino pilis. nuotrauka iš: madeinvilnius.lt

Rytis Motiejūnas

Pavasaris nepastebimai persirito į vasarą. Šiemet jau gegužės pabaiga džiugino neregėta šiluma, o užsitęsusi tvanka pavirto sausra. Nors pagaliau prasidėjo liūtys, ūkininkai tikina, kad trečdalis derliaus jau pražuvo…

Po dviejų dešimtmečių pertraukos lietuvius Eurolygoje nudžiugino Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, prasibrovę iki trečiosios vietos. O dar nepasibaigus krepšinio batalijoms jau ir kitos aistros – pasaulio futbolo čempionatas. Čia visi žavisi mažytės Kroatijos pergalėmis ir liūdnai primena, kad kiek menkesnė gyventojų skaičiumi Lietuva futbole velkasi antrojo reitingo šimtuko pradžioje (126) ir garsiausia jos šių metų pergalė (tik iš antro karto) prieš egzotiškosios Šri Lankos (200) futbolininkus.

Kol sportininkai džiugina arba liūdina savo gerbėjus, mūsų politikai nenustoja stebinti. Pačia blogiausia prasme. Į kampą užspiesti liberalai su E. Masiuliu metė kovon paskutinius argumentus – savo vadovų gana draugiškus internetinius susirašinėjimus su pačia D. Grybauskaite. Negražu, žinoma, tai meta šešėlį ir ant valstybės vadovės. Nors ji ir viešai pripažino savo klaidas, rinkėjai nebuvo linkę jos labai smerkti. Pagaliau juk Prezidentė negali kandidatuoti dar vienai kadencijai. Kam mušti politiką, kurio paskutinė kadencija eina į pabaigą? Kas kita skandalingasis MG Baltic koncernas. Jei mūsų sekliai sako teisybę ir viskas, kas pasakyta apie tų verslininkų intrigas ir planus – teisybė, darosi šiurpoka. Užvaldyti valstybę, sukurti liberalus kaip verslo projektą valdžia užgrobti, nupirkti vieną ar kitą politiką.???

Ar tai teisybė? Tai galės pasakyti tik teismas. Kol kas įtariamieji, apsiginklavę pulkais brangiai apmokamų advokatų, žada apginti savo garbę ir orumą nuo neva neteisingų kaltinimų. Žinant Lietuvos teismų lėtumą, atomazgos galima laukti metų metais ir dar nežinia, kuo tai baigsis. Pamenate, kokiu anekdotu baigėsi kaltinimai tuometės Darbo partijos vadovui V. Uspaskichui? Todėl ir bliūkšta aukščiausių pareigūnų ir populiariausių politinių partijų reitingai. Nereikia stebėtis liberalų metamorfoze (nuo beveik rinkimų laimėtojų prieš „brendžio dėžutės“ skandalą prieš porą metų iki beveik nulio šiandien). Girgžda ir kitų partijų padorumo įvaizdžiai. Valdantieji nori, pasinaudoję proga, įkąsti ir konservatoriams-krikščionims demokratams. Šie muistosi ir reikalauja tirti R. Karbauskio vadovauto „Agrokoncerno“ veiklą ir galimus jo ryšius su rytų kaimynėmis. Tuo tarpu valdančiosios partijos vadovas pažadėjo laimėti visus trejus ateinančių 2019 m. rinkimus (Prezidento, savivaldybių ir Europarlamento). Tai padaryti valdžia žada kiek pakėlusi pensijas ir minimalią mėnesinę algą. Nors pažadų būta žymiai daugiau, paskelbtoji mokesčių reforma sužavėjo ne visus. Dauguma ekonomistų pripažįsta, kad tokie planai gal ir geranoriški, bet menkai dera su realybe, nes neįvertina šalies padėties po 2020 m., kai sumažės ES finansinė parama. Tas pats pasakytina ir apie pensijų reformas. Pažadas mokėti pensijas, sudarančias 20–30 % uždarbio, varo į neviltį daugumą dirbančiųjų, o jų neviltį didina ir pažadai kelti pensijos amžių iki 70 ar net 72 m. Bruzda ir medikai – ministro planas „optimizuoti“ ligonines ir jų teikiamas paslaugas siutina mažesnių miestų ir rajonų gydytojus. Seimo primininkas ką tik pareiškė, kad bent jau iki savivaldos rinkimų ligoninės nebus uždarinėjamos. Bet tai tik todėl, kad valstiečiai nori gauti kuo daugiau merų vietų?

X X X

Šiaip dabartinė valdžia jau apsiprato ir nelabai mėgsta diskutuoti su opozicine mažuma. Kaip sakoma, kieno valdžia, to ir nutarimai. Valdančiųjų neišgąsdino ir Prezidentės atmesta Referendumo (jį žadama surengti kartu su 2019 m. Prezidento rinkimais) įstatymo pataisa, leidžianti dvigubos pilietybės klausimą spręsti ne daugumos, o trečdalio rinkėjų valia. Realybėje tai reiškia, kad šiuo (ir tik šiuo) atveju pilietybės įstatymo pataisoms turėtų pritarti ne maždaug 1,25 mln., o tik 800.000 visų Lietuvos rinkėjų. Dauguma lietuvių pasidalino – vieni už dvigubą pilietybę, kiti siūlo išvykėliams sugrįžti, treti siūlo pilietybės neduoti, o pasitenkinti Lietuvio pasu. Čia galima ginčytis iki užkimimo. Ir visi bus savaip teisūs. Bet gal geriau ne dviguba (triguba, keturguba ir t. t.) pilietybė, o paprasčiausiai iš emigrantų neatiminėti turėtos pilietybės, leidžiant jiems pasiimti ir kitą?

X X X

Ilgą ir palaimingą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) gyvenimą nutraukė nemalonios naujienos iš Lenkijos. Istorinė tėvynė nusprendė pasidomėti, kur ir kaip sunaudojami pinigai, daug metų nenutrūkstamu srautu gaivinantys tautiečius Rytų Lietuvoje. Paaiškėjo, kad LLRA, keletą dešimtmečių viešai besigyrusi savo moraliniu tyrumu, visai nėra tokia, kaip bandė save vaizduoti. Lenkijos diplomatų bandymas sugėdinti LLRA vadukus baigėsi nemenku triukšmu – pvz., paaiškėjo, kad ir laikraštis „Kurier Wileński“ slepia tikrąjį savo tiražą (jis iš tikrųjų 3–4 kartus mažesnis, nei viešai nurodoma). Nedrąsus paklausimas, kur pinigai, sulaukė ne LLRA atsiprašymo, o viešų priekaištų, kad „D. Tusko vyriausybė duodavo mūsų pirmokams daugiau pinigų“ (suprask, kad dabartinė Lenkijos valdžia yra šykštesnė). Minėtas laikraštis kol kas eina gerokai sunykęs, plonesnis, o LLRA politikai sulaukė… moralinės paramos iš Rusijos. Tik pagalvokim nuoširdžiai – kokio masto kiltų triukšmas, jei finansinius vietos lenkų veikėjų piktnaudžiavimus būtų nustatę Lietuvos pareigūnai. Visa Europa aidėtų dėl „varganai ir skriaudžiamai“ lenkų mažumai taikomų nacionalistinių Lietuvos suvaržymų. Tiesa, mūsų politikams antilenkiškumas nebūdingas – štai Vilniaus meras R. Šimašius steigia mieste naujas lenkiškas ir rusiškas mokyklas, o Švenčionėliuose, kur lenkai tesudaro 15 % gyventojų, nuo 2015 m. veikia naujutėliai Lenkų namai, pastatyti už Lenkijos pinigus.

Galima būtų tik liūdnai pasišaipyti iš moraliai „tyrų“ LLRA veikėjų. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Palengva trupanti valstietiška Seimo dauguma pabandė užsitikrinti šios partijos Seimo narių paramą ir susidūrė su neįtikėtinu V. Tomaševskio kompanijos apetitu. LLRA už dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje pareikalavo net trijų ministerijų. Trys ministerijos? To buvo per daug net R. Karbauskiui…

X X X

Lietuvos šiemet daug ir šviesių švenčių ir garbingų jubiliejų. Šimtmečio iškilmes pratęsė Dainų šventė. Tūkstančiai Lietuvos ir pasaulio lietuvių susirinko į Vilnių ir savaitę šoko ir dainavo. Gali kiek nori niurgzti „modernistai“, ieškantys įvairiausių priekabių: nuo netinkamo maisto iki neva sovietinės, atgyvenusios šventės koncepcijos. Ne tai svarbiausia – Dainų šventė yra puikiausia galimybė pajusti visiems šventės dalyviams ir mums, jos žiūrovams, tą sunkiai apsakomą dvasinės vienybės jausmą tarp visų lietuvių. Jis ypač svarbus pasaulio lietuviams. Kaip ir visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas kiekvienų metų liepos 6 dieną, jau tapęs gražia tradicija. Beveik tuo pačiu metu Kaune prie pilies atidengtas Raitelio paminklas, daugelio vadintas ir Vyčiu. 6 m aukščio figūrą kauniečiai šį pavasarį perviliojo iš Vilniaus, kurio valdininkai ir meno ekspertai įklimpo tuščiose diskusijose, kur ir kokį paminklą statyti… Kaip kikena aštrialiežuviai, Kaunas turi savo Vytį, o Vilnius – tik savo vamzdį (aprūdijusią metalinę instaliaciją prie Neries). Tačiau sostinė nenusileidžia – Rasų kapinėse iškilmingai perlaidoti iš JAV atvežtų žymių visuomenininkų brolių Biržiškų palaikai, jau kalbama ir apie prezidento A. Smetonos perlaidojimą (tam dar nepritaria velionio palikuonys). O juk Biržiškų perlaidojimas turi gilią istorinę prasmę – su Vilniumi susiję darbingiausi ir prasmingiausi brolių, kilusių iš Žemaitijos, gyvenimo metai.

Kol valdžios atstovų populiarumas krenta žemyn lyg lietus, mes laukiame tikro lietaus. Juk be jo nebus grybų, o štai uogos šiemet buvo ankstesnės pora savaičių. O koks gi dzūkas be grybų?..