Derlinių Seinuose dalyviai

Petras Maksimavičius

Neseniai Seinuose vyko Seinų apskrities derlinės. Buvo daug svečių, kalbų, sveikinimų ir politinio pobūdžio pareiškimų. Netrūko taip pat lietuviškų akcentų. Apie pačią šventę parašysiu šiek tiek vėliau. Pradžioje noriu parašyti, kas sugadino šventę, nors tam tikrų dalykų organizatoriai ir negalėjo išvengti.

Lenkijoje įsibėgėja savivaldybių rinkimų kampanija. Tai galima pastebėti ne tik žiniasklaidoje, bet ir pasiklausius žmonių diskusijų turguje. Tai normalus procesas, kuris periodiškai kartojasi kas keleri metai. Savivalda Lenkijoje vaidina svarbų vaidmenį. Jai suteikta gana daug galimybių savarankiškai spręsti kai kuriuos su žmonių gyvenimus susijusius dalykus. Todėl dažnai nuo savivaldybių vadovų sumanumo priklauso, kaip savivaldybė vystysis. Žinoma, dažnai kartojamas argumentas, kad vyriausybei perduodant savivaldybėms daugiau užduočių atlikti valstybinės administracijos vardu nesuteikiama papildomų finansinių išteklių tam įgyvendinti, yra teisingas. Pats elementariausias pavyzdys – tai švietimo tinklo organizavimas ir išlaikymas. Nesiplėsdamas paminėsiu, kad švietimo reikalų perdavimas savivaldybių kompetencijai ir buvo viena iš esminių priežasčių, dėl ko Lenkijos lietuvių švietimo tinklas susiaurėjo iki minimumo. Esu įsitikinęs, kad jeigu lietuvių švietimo išlaikymu deramai būtų besirūpinusios valstybės institucijos, mokinių skaičius lietuviškose klasėse šiandien būtų didesnis. Ne viską ypač Seinų mieste ar Seinų valsčiuje nulėmė demografinės problemos.

Kodėl savivalda yra svarbi, taip pat neaiškinsiu, kadangi visi suprantame jos reikšmę. Pakanka vien pasižiūrėti ir palyginti, kaip vystosi gretimos savivaldybės. Iš karto pamatytumėm skirtumų. Žinoma, labiausiai į akis krenta tai, ką matome – šaligatviai, parkai, keliai, visuomeninės reikšmės pastatų fasadai. Pasižiūrėję į kultūrinių renginių kalendorių taip pat rastumėm daug įdomių palyginimų. Vienos savivaldybės vystosi greičiau už kitas, kadangi jų viršaičiai ir tarybos nariai sugeba burti žmones bendrai idėjai, geriau išnaudoja žmogiškuosius išteklius ir ryšius su kaimynais. Tai greit atsiperka. Egzistuoja taip pat tam tikros paveldėtos, nusistovėjusios tradicijos. Pavyzdžiui, gyvendamas Seinuose pastebėjau, kad čia neįprasta prie savo namo pašluoti šaligatvį ar gatvės pakraštį, net jeigu susikaupę daug sudžiūvusių lapų ar paprastų šiukšlių. Manoma, kad tai miesto komunalinių tarnybų darbas, o prastai atrodanti aplinka po kurio laiko pradeda netrukdyti, prie jos priprantama. Toks požiūris prasiskverbia ir į kitas gyvenimo sritis.

Kam teko dalyvauti įvairių Seinų apskrities savivaldybių tarybų posėdžiuose, neabejotinai pastebėjo, kaip skiriasi vykstančių diskusijų eiga, kaip laikomasi elementariausių diskusijų taisyklių. Vienur vyksta kartais ir arši, bet dalykiška diskusija, kitur – nesibaigiantis tarpusavio įžeidinėjimas, kuris nieko teigiamo neduoda. Sakysite, tai ne tiek svarbu, kadangi vietos valdžia ne tiek daug ir gali paveikti mūsų kasdienį gyvenimą, ypač ten, kur niekas nesitiki greitų pasikeitimų. Ne iki galo tai tiesa. Nuolatos tarpusavy besiginčijantys, elementarios asmeninės kultūros stokojantys tarybos nariai tikriausiai nesukurs nieko gero, tačiau pakenkti gali labai. Visų pirma šie ginčai persikelia į plačiąją visuomenę, ją radikalizuoja, o tai gimdo papildomų problemų. Paprastai visuomenės nuomonių radikalizavimasis gimdo kraštutines reakcijas, kurios pereina į ideologiją. Ten, kur nėra sutarimo ir pažangos buitiniuose reikaluose, atsiranda pasaulėžiūros, tautiniai elementai. Seiniškiai tai gerai žino. Neabejotinai šis rinkimų į savivaldybių tarybas laikotarpis išryškins ir šias tendencijas. Todėl suprasdami jų kilmę turime reaguoti ramiai ir nepasiduoti galimoms provokacijoms. Tokia yra rinkimų kampanijos prigimtis.

Grįžkime prie derlinių šventės Seinuose. Ji prasidėjo Žolinių vainikų pristatymu bei šv. Mišiomis Seinų miesto stadione. Susirinko ne tik Seinų apskrities ūkininkai, savivaldybininkai, įvairių žemės ūkio agentūrų vadovai, mokyklų direktoriai, bet ir politikai. Kaip galima buvo tikėtis, artėjant savivaldybių rinkimams netrūko politinio pobūdžio kalbų ir politiniams oponentams reiškiamų pretenzijų. Žinoma, visos kalbos buvo apie ūkininkus ir jų sunkų darbą. Vieni tikino, kad ūkininkai sunkiai dirba, o vyriausybė juos remia, kiti – jog nepaisant to, kad negauna vyriausybės paramos, ūkininkai vis vien sunkiai dirba ir savo pareigas atlieka. Žiūrint iš šalies labai įdomu buvo klausytis, kaip skiriasi įvairių politinių jėgų požiūris į šį kraštą ir jo tautinę sudėtį. Juk nėra paslaptis, kad Seinų apskritis įsteigta todėl, jog čia gausiai gyvena lietuvių tautinė mažuma. Seinų apskrityje taip pat daug pavyzdingų lietuvių ūkių, pieno, mėsos gamintojų. Ši derlinių šventė buvo ypatinga taip pat tuo, kad abi valstybės švenčia savo nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines. Taigi vieni tai pastebėjo, sveikino su jubiliejumi ir tardavo: „Laba diena“, kiti demonstratyviai vengdavo lietuvių temos. Tačiau reikia pasidžiaugti pačių Seinų apskrities ir aplinkinių savivaldybių vadovų laikysena. Kaip niekad anksčiau labai aiškiai buvo įvardintas Seinų apskrities tautinis dvilypumas. Simboliška ir tai, kad iškilmių metu buvo pasveikinta Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Seinų apskrities viršininko pavaduotojos pareigos, be jokios abejonės, pasitarnavo lietuvių bendruomenės matomumo ir girdimumo didinimui. Taigi šiais metais lietuvių kalba Seinų stadione pastatytoje scenoje buvo girdima labiau ir dažniau.

Iškilmių dalyvius pasveikino taip pat Lazdijų rajono delegacija, koncertavo Seinų ir Punsko ansambliai.