Alicija Krakauskienė

Gyvenimas, pasak Vydūno, tai kelionė tobuluman. „Gyvenimas – judėjimas, o žmogus – aukščiausia gamtos pakopa, nes jis vienintelis apdovanotas sąmone, kurios laipsnis ir dydis žmonėse nevienodas. Tauta turi padėti žmogui tobulėti, o žmogus turi save įprasminti tautoje.“ Toks ir buvęs Seinų ir Punsko lietuviškų mokyklų mokytojų, Punsko licėjaus mokinių ir Punsko valsčiaus darbuotojų rugsėjo 14 d. kelionės į Pagėgius
tikslas – „tobulėti iš vidaus“ bei bent trumpai pakeliauti lietuvių filosofo, rašytojo, dramaturgo, publicisto, kultūros veikėjo Vydūno takais. Jo skelbtos taurios idėjos aktualios ir šiandien. Iš jų galime daug ko išmokti, pasisemti išminties.

Dar rugpjūtį ir rugsėjį Punsko parapijos svetainėje vykusioje ekspozicijoje kiekvienas galėjo susipažinti su drobėse bei medžio lentutėse įamžintais Lietuvos dokumentais, autentiškais reliktais, kultūros objektais, susijusiais su šviesuolio Vydūno gyvenimu bei veikla. Tai buvo fotomenininkės, žurnalistės Lilijos Valatkienės sukurta fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“. Šįkart su šia fotomenininke ekskursijos dalyviai turėjo progos susitikti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje bei išklausyti jos pranešimo „Kaip fotografijose atgaivinama istorija“. Fotomenininkė atkreipė dėmesį į fotografavimą pasitelkiant išmaniąją technologiją, kuri leidžia kiekvienam telefonu neribotai fotografuoti bet kada ir bet kur. Tik ar tokios nuotraukos turi išliekamąją vertę? Kaip šimtmečiams išsaugoti skaitmeninėse laikmenose įrašytus vaizdus? Net patiems mokslininkams nelengva į šiuos klausimus atsakyti. Įdomi taip pat buvo fotomenininkės parengta edukacinė fotografijos darbų paroda „Žaidimų galerija. Išrinktieji“. Pasitelkusi lietuvių meno kūrinius ji sukūrė dėliones vaikams ir suaugusiems. Paskaitę apie menininkus jos sudarytame fotoalbume „Išrinktieji“, sužinome apie Lietuvos šiuolaikinius kūrėjus. Pasak žurnalistės, užuot pirkę Kinijoje pagamintas dėliones, galime pasigaminti savas ir tokiu būdu šviesti jaunuomenę. Per žaidimus skiepyti žinias apie savo kraštą ir jo žmones.

Kultūrologas Vytautas Jonas Juška savo pranešime „Menas – tiltas į kūrybą, pažinimą, suvokimą“ pateikė surinktus posakius apie meną. Kultūrologas priminė, kad menas suteikia sielai sparnus, daug žmonių paguodžia ir nuramina. Jis sakė, kad be grožio žmogaus dvasia nyksta, skursta. Kad žmogus be meno – kaip medis be lapų. Nekuria tik tie, kurie dvasiškai mirę. O suvokti meno kūrimą, tai sužinoti meno abėcėlę. Jis pabrėžė, kad gyvenimas taps menu, jeigu mokėsime juo džiaugtis.

Nedera vykti tuščiomis į svečius, tad Punsko Kovo 11-osios licėjaus dramos būrelis visiems pagėgiškiams „padovanojo“ Vydūno spektaklį „Vergai ir dykiai“, kurio režisierė Rūta Burdinaitė. Pagrindinė Vydūno veikalų idėja – žmoniškumo sąvoka. Pasak šio filosofo, žmogaus vertybė nevienodai reiškiasi, nevienodai šviečia. Tai priklauso nuo asmens sąmoningumo, nuo jo gyvenimo supratimo. Tas pats žmogus, būdamas net toj pačioj padėty, gali būti arba vergas, arba laisvas. Tą dėsnį aiškiai nusako „Vergų ir dykių“ Senutė: „Gyvent iš svetimųjų rankų ir tiesų, iš jų valios-dvasios – tai vergovė. Gyvent iš savo rankos, savo dvasios, parimt savy ir veikti žmoniškai, tai bus dykybė, džiaugsmas ir palaima.“

Be tradicinių paskaitų bei gilinimosi į veikalą, dalyviai keliavo Vydūno takais. Turėjo progos pasisemti jėgų ir atgaivos iš rudenėjančios gamtos. Užkopus į Rambyno kalną atsivėrė įspūdingi Nemuno vingiai, Mažosios Lietuvos vaizdai su Tilžės ir Ragainės miestų panoramomis. Vaizduotėje išniro bekeliaujantys iš Tilžės knygnešiai, sukosi klausimai, kuriuo takeliu pasuko nešdami uždraustą lietuvišką žodį. Rambyno kalnas – tai skalvių genties šventvietė. Jis vėliau tapęs lietuvybės puoselėjimo simboliu, apipintas legendomis ir padavimais. Kalno papėdėje, Bitėnų kapinaitėse, ilsisi Vydūno palaikai bei žymūs Mažosios Lietuvos žmonės.

Nuo Rambyno pavažiavus tolėliau pasiekiamas Vilkyškių miestelis. Čia belankydami Raganų ekspoziciją išvykos dalyviai „grįžo“ į viduramžius. Mat jiems teko dalyvauti raganos medžioklėje bei pabūti liudininkais ją teisiant. Visus vaidmenis puikiai atliko patys kelionės dalyviai. O nuvykę į Vilkyškių mišką ir apjuosę ten augančią Raganų eglę bandė runomis išanalizuoti dabartį bei sužinoti tolesnį likimą.

Straipsnį užbaigsiu Vydūno žodžiais: „Žmogus žiūri į pasaulį pro minčių šydą, kurį jam praėję amžiai ir buvusios kartos yra suteikusios. Jis žiūri pro tai, ką kiti jam deda ant akių kaip aukščiausiąjį išmanymą. Ir jis žiūri pro savo troškimus, palinkimus ir papročius. Visi tie dalykai stovi tarp jo ir gyvenimo.“

Ši edukacinė kelionė buvo surengta įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą „Pagėgių ir Punsko bibliotekų ir kultūros paslaugų patrauklumo skatinimas“ ir talkinant Suvalkų mokytojų tobulinimosi centrui.