Suvalkuose

Petras Maksimavičius

Pradėsiu nuo to, kad prie straipsnio pridedu dvi nuotraukas. Viena padaryta Suvalkuose, kita – Seinuose. Įrašai jose simboliškai parodo, kiek daug dar turime nuveikti. Nei vienas iš mūsų nesame tobuli ir darome klaidų. Tačiau jeigu atsiranda noro mokytis, turime šį procesą kiek įmanydami remti ir spartinti. Nuo to priklauso, kaip gyvensime ateityje. Rinkimai taip pat gera gyvenimo mokykla.

Ne, nerašysiu, už ką balsuoti, kadangi – nors ir labai norėtųsi – „Aušroje“ to daryti negalime. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kurie mano asmeniniu ir galbūt subjektyviu požiūriu yra svarbūs lietuvių bendruomenei Lenkijoje.

Jau š. m. spalio 21 d. rinksime savivaldybių tarybų narius, viršaičius, miestų prezidentus, regiono atstovus vaivadijų seimeliuose. Antrasis balsavimo turas vyks lapkričio 4 d. Daugeliu atvejų tai šiame, antrajame, ture paaiškės, kas artimiausius 5 metus vadovaus savivaldybėms.

Kodėl šie savivaldybių rinkimai Lenkijoje turėtų būti svarbūs lietuvių bendruomenei? Apie savivaldos reikšmę jau šiek tiek rašiau praeitame „Aušros“ numeryje, todėl ten išsakytų minčių nebekartosiu. Be to, daugelis mūsų puikiai žino, ką reiškia gerai veikianti savivalda ir kaip tai atrodo kasdieniame gyvenime. Šie rinkimai, kaip nei vieni anksčiau, bus svarbūs visos šalies mastu. Pastaruoju metu Lenkijoje vyksta daug permainų, kurios paliečia taip pat tautinių mažumų, taigi ir lietuvių, gyvenimą. Neišmanau ekonomikos dalykų, todėl man sudėtinga apie tai rašyti. Visada domėjausi istorine politika, pasaulėžiūros klausimais. Todėl apie tai noriu užsiminti. Kaip tik šioje srityje vyksta daug pokyčių. Jie prasiskverbia ne tik į žiniasklaidą, istorinių įvykių jubiliejinius minėjimus, žmonių kasdienį bendravimą, bet taip pat į mokyklinius vadovėlius, mokymo programas. Taigi šiandien vykstančių pokyčių poveikis mūsų visuomenei bus ilgalaikis. Vėlgi nenoriu vertinti, ar jie bus geri, ar blogi valstybei, tačiau žiūriu į juos šio pasienio regiono gyventojo ir tautinės mažumos atstovo akimis.

Visi matome, kaip per kelerius metus Lenkijos visuomenė pasidalijo į kelias aršiai konkuruojančias stovyklas. Tvyro įtampa, žmonių tarpusavio santykiai ir diskusijų kokybė prastėja. Todėl šie rinkimai bus svarbūs, kadangi gali parodyti, kuri tarpusavyje besiginčijanti stovykla??? realiai dominuoja valstybėje. Sakysite, kad į tai atsako žmonių nuomones tiriančios įvairios institucijos. Politikai jų darbais mielai naudojasi ir taip suderina tolesnės politikos strategijas. Bet ne iki galo tai tiesa. Pastaruoju metu žmonių nuotaikas tiriančių kompanijų pagausėjo. Tai jų kasdienė duona ir pragyvenimo šaltinis. Nesakau, kad tyrimo rezultatai būna nesąžiningi, tačiau tyrimo metodika labai plati ir kartais gana komplikuota, todėl šios srities specialistai savo rankose (apklausos klausimynuose) turi galingą įrankį įsiskverbti į žmonių nuotaikas ir atitinkamai jas valdyti.

Rinkimai kur kas geriau parodo žmonių nusiteikimą, todėl ir rengiamos galingos ir daug kainuojančios rinkimų kampanijos. Savivaldybių rinkimų rezultatai netiesiogiai, bet esmingai gali pakeisti Seimo, Senato ar Prezidento rinkimų rezultatus. Mažių mažiausiai po savivaldybių rinkimų koreguojamos arba iš esmės keičiamos politikos kryptys. Keičiamos siekiant nepralaimėti ir neprarasti valdžios jau minėtuose svarbiausiuose rinkimuose. Tai tiek pamąstymų apie nepaprastai didelę šių rinkimų reikšmę taip pat lietuvių bendruomenei.

 Kaip reikėtų lietuviams balsuoti?

Pats svarbiausias dalykas – būtina pasinaudoti savo teisėmis ir eiti balsuoti. Prognozuoju, kad šiais metais taip elgsis žymiai gausesnė Lenkijos visuomenės dalis negu anksčiau. Todėl mes taip pat turime eiti balsuoti, net tada, kai, mūsų manymu, rinkimų rezultatai mūsų valsčiuje, apygardoje ar miestelyje atrodo mums aiškūs ir mus tenkina. Pasikartosiu – šie rinkimai svarbūs visos šalies mastu, ne tik mūsų savivaldybėje. Tai bus tarsi referendumas, kokios valstybės ateityje norime ir kokia ilgainiui bus tos valstybės politika mūsų kaime, miestelyje, savivaldybėje.

Išskirsiu mano subjektyviu požiūriu Lenkijos lietuvių bendruomenės šio meto prioritetus. Žinoma, tai tik mano nuomonė, kuri gali labai skirtis nuo kitų nuomonės.

Seinuose

Nieko naujo neišrasiu. Mano manymu, lietuvių bendruomenei svarbu išsaugoti ir stiprinti savo švietimo ir kultūros institucijas. Tai jos daugiausiai stabdo nutautėjimo tempą ir stiprina tautinę tapatybę. Nepaisant to, koks bus Lietuvos politinio ar visuomenės elito požiūris į mus, mums turėtų labai rūpėti kuo geresni Lietuvos santykiai su Lenkija. Taip pat savivaldybių lygmeniu. Gerai būtų, kad toliau vyktų lietuvių kultūros ir istorijos paveldo populiarinimo, išsaugojimo darbai. Taip pat svarbu, kad lietuvių bendruomenė būtų matoma šiame regione kaip lygiavertė ir svarbi šio krašto ateities kūrėja. Žinoma, paskutinės idėjos sėkmingas įgyvendinimas labai priklauso ir nuo mūsų aktyvumo, profesionalumo, savo ateities platesnio matymo ir planavimo.

Seinuose

Seinuose pradėjus veikti „Lietuvių namams“ ir „Žiburio“ mokyklai įvyko daug teigiamų pokyčių. Žinoma, dėl Lietuvos valstybės paramos atsirado geri instrumentai tuos pokyčius bandyti įgyvendinti. Taip pat svarbu, kad Seinuose besiformuojantis lietuvių kultūros ir švietimo centras neužsiskleidė ir, kiek leidžia galimybės, integruoja aplink Seinus gyvenančius lietuvius, kviečia juos mokytis ir dalyvauti lietuvių kultūriniame gyvenime. Pasikeitusi padėtis leido iš naujo pamąstyti apie lietuvių kultūros įamžinimo klausimus, pasiūlyti plačiajai, dažnai konservatyviai nusiteikusiai lenkų bendruomenei labiau ir giliau susipažinti su lietuvių kultūra bei komplikuota Seinų istorija. Taigi sakyčiau, kad tiek lietuviams, tiek daugumai Seinuose gyvenančių lenkų turėtų rūpėti, jog šis procesas ir toliau eitų šia linkme, kadangi atveria naujas galimybes naudotis Lietuvos kaimynyste ir lietuvių buvimu šiame krašte. Vis rečiau girdime kartais giliais įsitikinimais paremtus pasisakymus, kad lietuviai nori dominuoti viešojoje erdvėje, siekia primesti savo istorijos sampratą ir „sulietuvinti“ Seinus. Kita vertus, vis dažniau pamąstoma, kad gal visai nėra reikalo dar labiau lietuvinti ar dar labiau lenkinti Seinus. Mat šiandien globalizacijos apimtame pasaulyje kova vyksta visai kitoje plotmėje. Sveika konkurencija tarp lietuviškų ir lenkiškų švietimo ar kultūros įstaigų, mano įsitikinimu, neišvengiamas ir reikalingas procesas. Tokiu būdu visi praturtėjame, neužsidarome savo bendruomenėse, kuriame naujas idėjas.

Taigi artėjančių rinkimų metu ir turėtumėm rinktis tas idėjas, kurios skatins tokią krašto viziją ir raidą. Norint tai įgyvendinti, būtina užtikrinti, kad „Lietuvių namai“ ir „Žiburio“ mokykla sėkmingai dirbtų ir netrukdytų jiems kokie nors žalingi ar diskriminuojantys administraciniai savivaldybės sprendimai.

Suvalkuose

Idėja Suvalkuose kurti lietuvių kultūros ir švietimo centrą yra prasminga. Tai gali būti tikras „išganymas“ Punsko licėjui, kuris į neseniai pastatytas modernias patalpas pajėgus priimti žymiai daugiau lietuvių mokinių, negu dabar priima. Todėl mokiniai iš Suvalkų ir Seinų labai laukiami. Tenesupyksta ir mūsų kultūros darbuotojai, tačiau naujų idėjų ir lietuvių kultūros sklaidos formų Suvalkuose atsiradimas taip pat išeitų į naudą, ilgainiui sustiprintų Seinuose ir Punske veikiančias lietuvių kultūros įstaigas. Tai taip pat galutinai išspręstų Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus ar „Vienybės“ klubo patalpų nuomos klausimą ir sumažintų laikinumo pojūtį.

Esu įsitikinęs, kad vienokia ar kitokia forma toks centras Suvalkuose įsikurs. Lietuvos valstybė teikia tam pirmenybę ir, matyt, savo tikslą pasieks. Savivaldybių rinkimų kampanijos metu Suvalkuose girdime ir skaitome įvairius pareiškimus būsimo centro tema. Nereikia stebėtis atliekamų internetinių apklausų rezultatais, kurie vienareikšmiai neigiami lietuvių ar Lietuvos atžvilgiu. Visų pirma tokiose apklausose dalyvauja labiausiai aktyvūs socialinių tinklų lankytojai. Jie aktyviai ir dažniausiai neigiama forma reiškiasi visose apklausose, pradedant lietuvių tema, baigiant augančiomis kiaušinių kainomis parduotuvėse. Mums labiau turėtų rūpėti vietos politikų pareiškimai. Žinoma, rinkimų kampanijos metu būna įvairių pareiškimų. Vieni labiau pasverti, diplomatiški, kiti radikalūs. Aš visada stengiuosi vertinti ne pavienius pareiškimus arba jų nebuvimą, bet žiūrėti į vietos politiko pasisakymus, elgesį ilgesnį laiko tarpą. Tai nesunku padaryti. Šiandien beveik visi jau galime įsijungti kompiuterį, atsidaryti Google naršyklę, įrašyti politiko vardą, pavardę ir pridėti dar bent du žodžius: „Litwini“, „Litwa“. Patikėkite, per trumpą laiką galime daug sužinoti.

Punske

Sakysite, čia viskas aišku. Ne. Ar Seinų apskrities viršininko pavaduotojas bus lietuvių bendruomenės rekomenduotas žmogus, priklausys būtent nuo punskiečių tvirtos laikysenos. Ar Suvalkuose pavyks įkurti ir „išjudinti“ darbui lietuvių kultūros ir švietimo centrą, taip pat didžiąja dalimi priklausys nuo punskiečių dalykinės paramos. Kaip seksis lietuviams Seinuose, taip pat daug priklausys nuo Seinų ir Punsko savivaldybių santykių kokybės. Juk nėra paslaptis, kad sėkmingo Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybių bendradarbiavimo raktas guli ne kur nors kitur, o būtent Punske. Tai žinodami turime kiek įmanoma stengtis, kad Punską valdytų ne tik viršaitis, bet ir tarėjai, kurie šiuos dalykus išmano ir supranta.

Štai tokie mano pamąstymai. Tikiuosi, „Aušros“ skaitytojai nesupyks. Juk „Aušros“ prenumeratoriams apie tai net rašyti nereikia. Jie ir taip puikiai žino ir supranta, kas svarbu lietuvių bendruomenei, o mano paminėtus argumentus žymiai labiau galėtų praplėsti ir vaizdžiau aprašyti.