Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redakotrė

Šių metų ruduo turtingas įvykių. Atrodo, nebeįmanoma jų visų susekti, spėti išanalizuoti. Štai prieš kelias dienas pasibaigė savivaldybių rinkimai. Punsko valsčiuje staigmenų nebuvo, perrinktas viršaitis Vytautas Liškauskas. Tačiau Seinuose yra intriga – tiek mieste, tiek valsčiuje. Bus antrasis rinkimų turas! Turint omeny, kad ankstesnių kadencijų Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas (Jan Stanisław Kap) neperėjo į antrąjį turą (beje, kai kas jam pranašavo laimėjimą) bei net nebuvo išrinktas į miesto tarybą, galima daryti išvadą, kad vis dėlto Seinuose būti antilietuviškam jau nepakanka, kad būtum išrinktas. Keičiasi čia tautų sugyvenimo atmosfera? Atrodo, taip. Ir tai pati geriausia naujiena mums iš šiųmečių rinkimų. Beje, dabartinis miesto burmistras Arkadiušas Novalskis (Arkadiusz Nowalski) buvo matomas kaip tas, kuris savo noru susitarė su lietuviais grąžinti jiems skolą, t. y. atiduoti neišmokėtus pinigus „Žiburio“ mokyklai. Todėl daugumos miesto gyventojų buvo vertinamas kaip palankus lietuviams. Ir iš tikrųjų bendradarbiavimas su šiuo burmistru kokybiškai buvęs visiškai kitoks nei su anksčiau buvusiuoju. Taigi Seinuose padvelkė optimizmu.

Artėja lapkričio pirmoji. Reikia manyti, kad Helovinas neužgoš Visų šventųjų dienos tradicijų. Nenuostabu, kad vaikus traukia išreklamuota ir komercializuota šventė, tačiau ji mums visiškai svetima, ir kiekvienas suaugęs jau supranta, kad artimųjų kapų lankymo paprotys yra lyg ir visiška minėtojo Helovino priešingybė. Tai susikaupimo ir prisiminimų apie išėjusiuosius anapilin diena, nuo vaikystės išlikusi atminty ir iki šiol mažai pakitusi. Ypač žavinti kapinėse susiliejusių žvakių liepsnelių pašvaiste. Saugokime kuo ilgiau savas tradicijas, nes jos yra mūsų pačių esmė.