Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

Sakmė – tai pasakojamosios tautosakos kūrinėlis, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė. Sakmėse atsiskleidžia protėvių mąstymo ir pasaulio suvokimo būdas. Paukščiai lietuvių pasaulėžiūroje visuomet atlikdavo svarbų vaidmenį. Jie – tarpininkai tarp Dievo ir žmogaus, tarp žemės ir dangaus. Jie laimės, negandos ir ateities pranašai. Buvo tikima, kad paukščiuose apsigyvena mirusiųjų sielos. Apie tai liudija gausa dainų ir smulkiosios tautosakos pavyzdžių. Todėl ryžtasi šiųmetį Vėlinių koncertą pavadinti „Paukščių sakmėmis“.

Buvo manoma, kad visata susikūrė iš paukščio kiaušinio, kuriam suskilus atsirado žemė, dangus ir jo kūnai. Paukštis – vienas pirmųjų pasaulio kūrėjų. Tai jis kasė upes, nešė vandenį, iš požemių parskraidino ugnį. Tik jam leista pakilti į žmogui nepasiekiamas erdves. Net pati žodžio kilmė įdomi: aukštis – paukštis.

Taigi prakalbinome paukščius. Pasirodo, gegutė įkūnija mirusią motinėlę, sakalas – kareivėlį, šarka esanti svečių, o varna – mirties pranašė. Kregždė ant sparnų atneša lietų, o kadaise ir ugnį žmonėms pargabeno. Visa tai susipynė su lietuvių liaudies dainų motyvais, smulkiąja tautosaka ir, svarbiausia, su lietuvių literatūros klasika – Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ ištraukomis. Scenoje atgijo dainiaus aprašytas miškas – su paukščių čiulbėjimais, ulbėjimais, antropomorfizacijomis. Visgi šie ypatingi metai – Lietuvos nepriklausomybės 100-metis įpareigoja.

Piemenėliai (Punsko LKN vaikų teatras „Kregždutė“) pristatė išlikusias sakmes apie paukščius, o tai leido amžinam žodžio piligrimui – poetui (vaidino Artūras Astrauskas) pajusti, išgirsti ir suprasti miško grožį ir jo paslaptis. „Anykščių šilelis“ atgijo kupinas paukščių čiulbėjimo. Sparnuotųjų giesmininkių vaidmenis atliko Punsko klojimo teatro ir jaunių teatro „Kregždė“ aktorės: Ina Pečiulytė, Daiva Grigutytė, Monika Valinčiūtė, Simona Zubavičiūtė, Darija Vyšniauskienė, Irena Lila.

Paukščio įrankis – giesmė. Arnoldas Vaznelis, kūręs senųjų dainų aranžuotes ir koncerto muzikinį apipavidalinimą, puikiai atskleidė leitmotyvinę renginio mintį. Jam pavyko suburti ne tik muzikantus (Aidis Staskevičius, Matas Pečiulis, Matas Čėpla), bet ir gražų būrį dainuojančio jaunimo.

Koncerto pagrindinis akcentas – minėtuvės, kurių metu prisimename iškeliavusias iškilias mūsų krašto asmenybes, jų biografijų nuotrupas. Simboliškai jų sielų žiburėlius apgyvendinome inkilėliuose. Minėtuvių tekstus labai kruopščiai parengė Asta Pečiulienė, o jiems gyvybės savo balsu įkvėpė Dovydas Gudaitis.

„Tarp Lietuvos ir tarp dangaus aukšto gieda paukštis virš mūsų ir giedos…“ – nuskambėjo renginio finale, kurio atomazga vyko kapinėse. Deglais nuskaidrinta eisena sustojo ties Romo Vitkausko amžinojo poilsio vieta. Po to buvo deginami senieji kryžiai.

Šis Vėlinių koncertas buvo jubiliejinis – 45-asis. Tai pats seniausias Punsko LKN renginys, kurio populiarumas nepaisant laiko tėkmės neblėsta. Šiemet jį praturtinome dar viena akcija, skirta Nepriklausomybės metinėms švęsti – „100 inkilėlių – Lietuvos 100-mečiui“. LLB ir Punsko LKN kviečia visus ir toliau dalyvauti šiame sumanyme. Jei kas norite, galite (pavieniai asmenys, šeimos, ansambliai ar kiti žmonių sambūriai) – pagaminkite inkilėlį, papuoškite jį tautiniais raštais ar spalvomis ir atneškite į LKN. Pavasarėjant juos įkelsime į Punsko senosiose kapinėse augančius medžius, kad lauktų pargrįžtančių giesmininkų. Koncerto metu scenoje panaudoti inkilėliai – šios akcijos pasekmė.

Ačiū visiems, dalyvavusiems „Paukščių sakmėse“ – mažiesiems ir didiesiems teatrų artistams, muzikantams, dainininkams, minėtuvių rengėjams. Ačiū rėmėjams – Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai. Ačiū tiems, kas dalyvavo inkilėlių akcijoje. Raginu ir kitus prisijungti. Ačiū gausiai susirinkusiai publikai. Ačiū Vėlinių koncerto sumanytojui Algiui Uzdilai už nepaprastai gražios tradicijos įauginimą mūsų krašto renginių kalendoriuje.