Vilniuje

Onutė Valenskienė

Data: šių metų spalio 18 diena

Maršrutas: Suvalkai–Vilnius–Suvalkai

Dalyviai: suvalkiečiai

Organizatorius: Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose

Ankstyvą sekmadienio rytą, pažadinus vaikus ir vyrą, skubėjau sukrauti į kuprinę skanėstus ir kitus reikalingus daiktus. Ekskursija! Kaip senais gerais mokykliniais laikais. Tokią staigmeną mums, suvalkiečiams, surengė gerbiamas Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas Vaclovas Stankevičius.

Išvykoje dalyvavo skirtingo amžiaus žmonės: jauniausieji – dvejų ir ketverių metukų, vyriausiojo dalyvio amžius nežinomas. Tačiau visiems rūpėjo įdomiai ir kitaip negu paprastai praleisti sekmadienį. Visų interesus suderinti sunku. Tačiau dėl susirinkusiųjų atvirumo ir geranoriškumo bei organizatorių kruopštumo kiekvienas iš mūsų šauniai praleido dieną.

Pirmoji stotelė: aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniaus televizijos bokštas. Ne vienam dalyviui teko lankytis čia pirmą kartą. Viso pastato aukštis 326,47 m, o besisukanti apžvalgos aikštelė ir restoranas „Paukščių takas“ yra 165 m aukštyje. Nors diena nebuvo labai giedra, vis tiek pavyko pasižvalgyti po Vilnių ir apylinkes, prisiminti svarbius Lietuvai ir lietuviams 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Vėliau skilome į dvi grupes. Vieni bevaikščiodami po Senamiestį priėjome Vilniaus teatrą „Lėlė“. Čia 14 val. prasidėjo vaikams skirtas spektaklis „Coliukė“ (pagal H. K. Anderseno kūrinį).

Vyresnieji tuo metu lankė Genocido aukų muziejų (buvusį KGB kalėjimą). Ši vieta unikali tuo, kad muziejus įsikūręs pastate, kuriame beveik pusę amžiaus veikė sovietinės saugumo tarnybos. Lankytojai susipažino su skaudžiu XX a. lietuvių tautos istorijos laikotarpiu. Nepriklausomybės praradimas, sovietų valdžios represijos bei atkaklus lietuvių tautos ėjimas nepriklausomybės link… Visa tai labai jaudina, todėl ne vienam iš ekskursijos dalyvių buvo sunkoka paslėpti išgyvenimus.

Kas dar? Po aktyvaus lankymo nusipelnome valandėlę pasivaikščioti savais takais. Vieni skubėjo į Katedrą, kiti prie Aušros Vartų, dar kiti – į kavinę susišilti. Lietus visus laiku atvijo prie autobuso, o pilvai šaukėsi pietų. „Gusto blyninėje“ skaniai pavalgėme (aišku, kad blynų) ir įgavome jėgų tolesnei kelionei. Kadangi vairuotojas buvo labai malonus ir gerai nusiteikęs, leido užeiti ir į „Maximą“.

Į Suvalkus sugrįžome po 20 val. Gal šiek tiek pavargę, bet kupini gerų įspūdžių, susibendravę ir pasiruošę kitoms išvykoms. A Č I Ū Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovui gerb. Vaclovui Stankevičiui bei konsulato darbuotojai gerb. Jolantai už puikią dovaną.