Kun. Marius Talutis

Lietuvių sutiksi visame pasaulyje. Vienur jie gyvena pavieniui, kitur – didžiulėmis kolonijomis. Jau nuo pat pirmųjų emigracijos į užsienį dienų XIX a. pabaigoje ten, kur gyveno lietuviai, steigtos lietuviškos parapijos, statytos bažnyčios, rūpintasi tikėjimo reikalais. Lietuvių misionierių pėdsakų rasi Rusijos Sibiro platybėse, Amazonės džiunglėse ar Amerikos dangoraižių rajonuose. Ne vienas lietuvis kunigas misionierius tapo kankiniu, vienam iš jų – Pranciškui Budriui – jau pradėta beatifikacijos byla. Jis 1937 m. Ufoje areštuotas ir sušaudytas drauge su 180 parapijiečių. Jo apsisprendimas neišvykti iš Rusijos, kur katalikų kunigų beveik nebeliko, buvo savanoriškas kankinio dalios pasirinkimas. Taip pat palaimintasis vyskupas Teofilius darbavosi lietuvių sielovadoje Rusijoje ir Amerikoje.

Šiandien lietuvių sielovadoje dirbančių kunigų sutiksi Amerikoje, Australijoje, Europoje. Būtent Europos lietuvių pastoracijoje dirbančių dvasininkų suvažiavimas vyko š. m. lapkričio 12–14 d. Vilniuje, Lietuvos Vyskupų Konferencijos patalpose. Jame dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas Putrimas, Anglijos šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tverijonas, Airijos lietuvių sielovadininkas kun. Egidijus Arnašius, Norvegijos lietuvių misionierius kun. Valdemar Lisovski, Islandijos lietuvių kapelionas kun. Juan Carlos Escudero (jaunas argentinietis kunigas, gyvenęs Lietuvoje ir mokantis mūsų kalbą), Vokietijos sielovadininkai kun. Virginijus Grigutis ir Vidas Vaitiekūnas, Danijos lietuvių kapelionas kun. Nerijus Vyšniauskas, Tilžės (Sovetsko) Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kanauninkas Anupras Gauronskas, Punsko parapijos vikaras kun. Marius Talutis. Vėliau šv. Mišių aukoje prisijungė ir Gervėčių parapijos kunigas Elijas Markauskas. Kiti lietuviams patarnaujantys kunigai dėl įvairių priežasčių negalėjo atvykti.

Europos lietuvių sielovada vyksta keliais lygmenimis: 1. Lietuviška parapija – tokia vienintelė Europoje yra Londono šv. Kazimiero parapija. 2. Šv. Mišių centrai – kuomet toje valstybėje gyvenantis kunigas važinėja po skirtingas vietoves ir kelis kartus per mėnesį aukoja šv. Mišias lietuviams (pvz. Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Rusijoje). 3. Etninių žemių pastoracija – kuomet lietuviai kunigai darbuojasi vietinėse parapijose. 4. Iš Lietuvos aptarnaujamos misijos, kai kunigai kelis kartus per metus vyksta į užsienio bendruomenes aukoti šv. Mišių, susitikti su žmonėmis (Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje).

Susitikimo metu buvo pasidalinta aktualijomis, patirtimis, aptarti užsienyje ir etninėse žemėse gyvenančių lietuvių dvasiniai poreikiai. Tokį pašaukimą vykdantis kunigas turi turėti karštą misionieriaus užsidegimą, nes kai kuriems dvasininkams dėl sielovadinio darbo per savaitgalį tenka nuvažiuoti šimtus kilometrų sudėtingiausiomis sąlygomis. Tačiau jei kunigas teikdamas sakramentus nesustiprina lietuvių dvasios, labai greitai atsiranda visokių šarlatanų, kurie naudodamiesi žmonių patiklumu tiesiog ištraukia įspūdingus pinigus (pvz., viena neaiškaus dvasingumo mokytoja už kažkokį čakrų atvėrimą imdavo po 500 eurų ir turėjo visai nemažai naivių klientų).

Ne visada būna lengva susitarti su vietiniais kunigais ir bendruomenėmis, todėl kunigas turi parodyti aukščiausius diplomatinius gebėjimus ir taip pat nuolat gerai pristatyti ne tik lietuvių bendruomenę, bet ir pačią Lietuvą. Jis turi būti pakankamai gudrus ir visiškai neklastingas. Kiekvienas užsienyje dirbantis kunigas yra lyg Lietuvos ambasadorius savo aplinkoje.

Pasidžiaugta, kad katalikų bendruomenių dėka vietiniai žmonės daug gerų ir gražių dalykų sužino apie Lietuvą, nori aplankyti, o dažnai ir aplanko nuostabią mūsų šalį. Pastebėta, kad emigracijos iš Lietuvos srautai ryškiai mažėja, taip pat nemažai lietuvių grįžta gyventi į savo Tėvynę arba vyksta trumpam užsidirbti į Skandinavijos kraštus.

Prelatas Edmundas Putrimas padėkojo kunigams už gražiai skirtingose bendruomenėse atšvęstą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio jubiliejų. Priminė, jog šiuo metu uoliai ieško kunigo, kuris galėtų ir norėtų vykti darbuotis į Seinų parapiją. Pristatė Artūro Grickevičiaus parengtą knygą apie išeivijos vyskupą Paulių Antaną Baltakį, kuris ne taip seniai grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune.

Taip pat įvyko susitikimas su policijos ir prokuratūros atstovais, kuriame aptarti prekybos žmonėmis pavojai, prašyta kunigus ir bendruomenes įsijungti į bendrą kovą su šiuo blogiu, kuris pastaruoju metu klesti Europoje. Su Užsienio reikalų ministerijos atstovu aptartas būsimas referendumas dėl dvigubos pilietybės.

Ypatinga malonė ir džiaugsmas kunigams buvo Eucharistijos šventimas kartu su Vilniaus vyskupais bei galimybė asmeniškai pabendrauti su Ganytojais prie stalo.