Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau prasidėjo šventinis šurmulys. Pastaraisiais laikais tradicijas iš dalies diktuoja televizija. Čia jau dabar, gruodžio pradžioje, gausu kalėdinės tematikos reklamų. O užsukus į kokį prekybos centrą mus pasitinka papuoštos eglutės ir Kalėdų Senelio motyvai. Viskas tik šviečia, kvepia, blizga ir ragina: pirk, pirk, pirk… Ir nors kiekvienas, kam bent „niolika“ metų, puikiai suvokia, kad Kalėdos – tai ne tik dovanos, pirkiniai ir blizgučiai, ne vienas neatsilaiko pagundai išleisti daugiau, nei norėta. Specialistai pataria kalėdinius pirkinius tiksliai suplanuoti, geriausiai sudaryti sąrašą ir jo laikytis.

Kalėdų laukimo laikotarpis turi ir savo žavesio. Štai jau įžiebtos didžiųjų miestų eglės, kaip kasmet miestai konkuruoja tarp savęs – kieno gražiausia. Kalėdinės iliuminacijos praskaidrina tamsiuosius gruodžio mėnesio vakarus. Nepamirškime, kad gruodis katalikams – tai advento, susimąstymo ir laukimo mėnuo.

Ši mūsų „Aušra“ dar visai ne kalėdinė. Noriu priminti, kad lapkritį Lietuvos Seime buvo priimta labai svarbi deklaracija. Lapkričio 20 d. Seimas pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Dokumentu konstatuota, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1954 m. lapkričio 26 d. (po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo) iki mirties 1957 m. lapkričio 29 d. „buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas“. Primenu, kad A. Ramanausko tėviškė yra visai šalia mūsų. Tai Bielėnų kaimas, Paliūnų kaimynas, tik anapus sienos.