LLB tarybos posėdžio dalyviai

Irena Gasperavičiūtė

Gruodžio 9 d. Punske posėdžiavusi Lenkijos lietuvių bendruomenės taryba aptarė aktualiausius Lenkijos lietuvių klausimus ir paminėjo LLB įkūrimo 25-metį.

LLB valdybos pirmininkė pateikė valdybos metų darbo ataskaitą, kurią spausdinsime kitame „Aušros“ numeryje. Valdybos narys Jonas Vydra pristatė aktualią Lenkijos lietuvių švietimo padėtį. Jis atkreipė dėmesį, jog norint, kad išsilaikytų lietuviškos mokyklos, jos privalo būti patrauklios ir konkurencingos. Jo teigimu, švietimo finansavimas – tai amžina problema, tad dėkojo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai, Punsko valsčiui, Vysk. Antano Baranausko fondui už paramą lietuviškoms mokykloms mūsų krašte.

Viena iš nuolatinių problemų yra aktualių lietuvių kalbos ir pradinių klasių vadovėlių trūkumas. Šiuo klausimu Lietuvos ugdymo plėtotės centro atstovai kalbėjosi su atitinkama institucija iš Lenkijos susitikime Suvalkuose. Aptarė galimybes, kaip šią spragą galima būtų užpildyti.

LLB valdybos narys Aidis Staskevičius, etninių žemių lietuviams atstovaujantis Seimo ir PLB komisijoje, pasakojo, kad šį rudenį komisijos nariai apsilankė mūsų krašte ir turėjo progos tiesiogiai susipažinti su mūsų gyvenimu ir problemomis. Po šios išvykos pasisekė į artėjančią balandžio mėnesio komisijos posėdžio darbotvarkę įtraukti temą apie mūsų krašto lietuvių problemas.

Jaunimo sąjungos veiklą per pastaruosius metus pristatė Irena Kovalevska.

Po pasisakymų aktyviai diskutuota. Posėdžio metu daugiausia atgarsio sulaukė valdybos pirmininkės Jolantos Malinauskaitės-Vektorienės informacija, kad kitais metais Seinų miestas ruošiasi paminėti vadinamojo Seinų sukilimo šimtąsias metines ir burmistras kreipėsi į lietuvius, prašydamas apsvarstyti, kaip paminėti tą datą, kad renginys vėl netaptų nesantaikos elementu.

Broniaus Makausko teigimu, pirmiausia reikėtų atsisakyti 1919 metų lietuvių ir lenkų konfliktą vadinti sukilimu. Jei tai buvęs sukilimas, vadinasi, Lietuva buvo okupavusi šį kraštą? Tai yra istorinė netiesa. Ne lietuviai, o vokiečiai buvo okupantai. Seinų kraštas tik labai trumpą laiką priklausė Lenkijos karalystei, šiaip jis istoriškai visąlaik buvo integrali Trakų vaivadijos dalis. Taigi lenkai pirmiausiai turėtų atsisakyti lig šiol jų vartojamo termino „Seinų sukilimas“. „Sukilimo sąvoka – tai istorinis, politinis absurdas“, – kalbėjo Bronius Makauskas.

Diskutuojama buvo ir švietimo klausimu. Juozas Sigitas Paransevičius priminė, kad jam būnant LLB valdybos pirmininku (J. S. Paransevičius – pirmasis LLB valdybos pirmininkas nuo 1993 iki 1998 m.) valdžia siūlė lietuviškas mokyklas kurti baltarusių tautinės mažumos pavyzdžiu, taigi visų dalykų mokyti lenkų kalba, o gimtosios kalbos – kaip papildomo dalyko. Deja, kaip rodo baltarusių patirtis, toks švietimo modelis nepasiteisina, jis nesustabdo asimiliacijos.

Kalbėta, ar Lenkijos lietuviams šiuo metu aktualu reikalauti, kad ir jiems būtų skiriama Lietuvos pilietybė kaip antroji. Pasigirdo balsų, kad tai itin sudėtingas ir nevienareikšmis klausimas. Kai galiojo įstatymas, leidžiantis Lenkijos lietuviams įsigyti Lietuvos pilietybę, norinčiųjų atsirado ne tiek daug. Buvo siūlyta paanalizuoti atidžiau mūsų bendruomenės poreikį. Lietuvių tapatybę galima puoselėti nebūtinai turint Lietuvos pilietybę. Anot Juozo Sigito Paransevičiaus, „tapatybės įstatymu nesutvarkysi, ją mes patys turim išsiugdyti savyje“. Sakyčiau – tai puikus šio klausimo apibendrinimas.

Valentas Uzdila priminė susirinkusiems, kad kartais pamirštama padėkoti žmonėms, kurie yra prisidėję prie lietuvių kultūros plėtros. Žmogui išėjus Anapilin prie kapo Bendruomenės vardu reikėtų paminėti jo nuopelnus visuomenei. Anot kalbėtojo, taip pat pamirštame ir apie gyvuosius, visą gyvenimą atidavusius lietuvių kultūrai. Juk nesunku įteikti kokį pažymėjimą, padėkos raštą ar juostą, paminėti viešumoje.

Janina Macukonienė priminė aktualią Seinų problemą: išvykus kun. Petrui Gucevičiui, kurį parapijiečiai vis mini tik geru žodžiu, jaučiamas lietuvio kunigo stygius. Tiesa, į Žagarius šv. Mišių atnašauti atvyksta kun. Marius Talutis, į Seinus Lazdijų klebonas, tačiau sielovada tai ne tik Mišių auka, tai ir patarnavimas per laidotuves, tai nuolatinis katecheto darbas mokykloje. Tikime, kad atsiras kunigas, norintis atvykti į mūsų parapiją.

Savo ataskaitoje LLB valdybos pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė kalbėjo apie nuveiktus darbus su Suvalkų lietuviais. Suorganizuoti „Lietuviškas vakaras“, Vėlinės ir Kalėdinis susitikimas. Jų tikslas – burti ir aktyvinti lietuvius. Idėja Suvalkuose kurti švietimo ir kultūros centrą vis aktuali. Tik laukiama Suvalkų miesto pasiūlymų. Beje, prezidentas neskuba siūlyti tinkamų patalpų. Anot jo, jis negavęs signalo iš Varšuvos, kad reikia suteikti patalpas. Kitas klausimas, ar tas signalas iš Varšuvos būtinas. Juk Suvalkų lietuviai tokie patys jo vadovaujamo miesto gyventojai, kaip ir kiti, ir jie turi teisę puoselėti tiek savo kalbą, tiek kultūrą. Bronius Makauskas kėlė tokią mintį: gal vertėtų Seinų „Žiburio“ mokyklos pavyzdžiu ieškoti sklypo ir statyti pastatą? Gal eiti šiuo keliu? Beje, nors posėdžio metu niekas ir neužsiminė, bet yra dar vienas variantas – mokyklą ir kultūros centrą įkurti buvusiose kareivinėse, kurių pastatas šiuo metu yra parduodamas. Ten tinkama ir vieta, ir pakankamai erdvės aplink pastatą. Klausimas lieka atviras. Jį spręsti, matyt, bus viena svarbiausių LLB ateinančių metų užduočių.

***

O gal Tėvynę reikia visą laiką

Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?

Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.

Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!

(Justinas Marcinkevičius „Mindaugas“)

Minėdami Lenkijos lietuvių bendruomenės 25-metį džiaugiamės, kad į Punsko-Seinų-Suvalkų kraštą likimas atvedė Jus. Jūs supratote mūsų siekius, rėmėte mūsų darbus. Jutome Jūsų globą, nuoširdumą ir tėvišką paramą. Ačiū Jums už tai. Jūs mūsų kraštui buvote ir esate tautiškumo gyvybės simbolis. Telaimina Dievas Jūsų ateities darbus, mintis ir žingsnius.

Posėdžio pabaigoje tokio turinio padėkos raštus Bendruomenės tarybos pirmininkas Sigitas Birgelis LLB 25-mečio proga įteikė talkininkams: LR konsulato Seinuose vadovui Vaclavui Stankevičiui, perdavė posėdyje nedalyvavusiems prel. Edžiui Putrimui ir kun. Mariui Talučiui.

Buvusiems LLB valdybos (Juozui Sigitui Paransevičiui, Irenai Gasperavičiūtei, Jonui Vydrai, Danutei Valukonytei, Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei) ir tarybos (Broniui Makauskui, Vytautui Liškauskui, Klemensui Jurkūnui, Tadui Bagdovaničiui, Danutei Valukonytei ir Sigitui Birgeliui) pirmininkams buvo padėkota tokiais žodžiais:

Minėdami Lenkijos lietuvių bendruomenės 25-metį nuoširdžiai dėkojame už Jūsų šviesias mintis, kilnias idėjas, konstruktyvius sprendimus vienijant ir stiprinant mūsų bendruomenę lietuviškumo dvasioje. Jūsų indėlis sprendžiant švietimo klausimus, įamžinant tautinį paveldą, puoselėjant istorinę atmintį yra svarus ir reikšmingas. Lai Jūsų išmintis bei gyvenimiška patirtis nuolat ves mus į šviesą ir tiesą.

Posėdį baigėme pirmojo LLB tarybos pirmininko Broniaus Makausko atsiminimais apie įkūrimo aplinkybes ir ryšius su tuometinės PLB nariais, kurie skatino tapti viena iš Pasaulio lietuvių bendruomenės šeimos narių.

Ateinantieji 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių bendruomenės metais. Manau, bus progos prisiminti ir pačios PLB istoriją, ir jos pagrindinį dokumentą Lietuvių Chartą.