Rytis Motiejūnas

Nugurgėjo nudardėjo į nebūtį Lietuvos Šimtmečio metai. 2018-ieji tapo istorija. Ypatingai nepastoviems sniegingiems bei lietingiems metams pasibaigus galime pakalbėti ir apie jų rezultatus. Ką gero ir blogo atnešė Lietuvai ir pasauliui pasibaigę metai? Ir ką mums žada naujieji, Rytuose vadinami Kiaulės metais?

X X X

Praeiti metai pasižymėjo jubiliejų ir iškilmingų renginių gausa. Švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, iškilmingai pagerbti tautinio atgimimo ir pokario rezistencijos vadovai. Įvyko gausybė labai iškilmingų ir spalvingų renginių, atidengta daug paminklų ir surengta švenčių. Tikrai galima tuo džiaugtis. Šventės lieka šventėmis, kad ir kokios pompastiškos jos būtų. Be jų, būta ir žymiai rimtesnių įvykių, žymėjusių metų pabaigą.

Didžiulį pasipiktinimą sukėlė ir praktinis vaikų „nemušimo“ įstatymo, aklai nusižiūrėto nuo skandinaviško modelio, priėmimas ir jo taikymas. Naujieji vaikų „gynėjai“ realybėje tapo brutaliais vaikų atėmimo iš šeimų iniciatoriais, o jiems čia pasitarnavo oficialiai skatinamas beveik bolševikinis kaimynų ir aplinkinių šnipinėjimas ir skundimas. Suprantama, kad įstatymo rengėjai turėjo kuo kilniausius norus – prisiminkime uždaužytus ar šulinyje nuskandintus vaikus, tačiau šįkart vaikai pradėti atiminėti visai ne iš asocialių, o tik negalinčių (ar nemokančių) apsiginti šeimų. Brutaliems „vaikų teisių gynėjams“ į pagalbą paslaugiai atėjo mūsų teisėsaugos atstovai, kurie šiaip jau turėtų ginti, o ne bausti žmones. Kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui, įstatymą imta taisyti, nedrįstant prisipažinti, kad jį reikia ne taisyti, o tiesiog panaikinti ir priimti naują. Vaikų atėmimo ir motinos arešto istorija apnuogino ir daug kitų keistų dalykų. Visi stebisi ir šaiposi, kaip ir kokie žmonės priimami dirbti vaikų teisių gynėjais. Visiškai neseniai visus vėl įaudrino istorija apie globėjams į Naująją Zelandiją atiduodamą įsivaikinti mažą mergaitę, kai to nenori net ir pats vaikas, o jos vietinei globėjai ir netgi jos broliams tokia galimybė nesuteikta. Prispausti viešumo, valdininkėliai teisinasi tarnybinių instrukcijų nepažeidę, o žiniasklaida dažnai užsistoja tuos pačius valdininkėlius… Kaip sakydavo vienas kandus profesorius, „kas galėtų paneigti“, kad už tokio skubaus mergaitės išvežimo stovi kažkieno noras pasipinigauti? Prekyba Lietuvos vaikais XXI amžiuje? Šiurpoka.

Visą laiką rusenęs medikų, mokytojų ir kitų algomis nepatenkintų darbuotojų nepasitenkinimas pavirto dideliu pedagogų streiku, po ko įvyko taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos „okupacija“. Lietuvai tokios protesto formos nebūdingos, tačiau valdantieji atsispyrė pagundai išvaikyti mokytojus jėga. S. Skvernelis visus apstulbino vienu rankos mostu atleidęs ne vieną ministrę, kaip reikalavo streikuotojai, o net tris. Savo postų neteko taip pat Kultūros ir Aplinkos ministerijų vadovai.

Po to prasidėjo tikras sąmyšis. Mokytojų nepasitenkinimu pasinaudojo šioje Seimo kadencijoje ypatingai bedantė opozicija, pakvietusi savo šalininkus į protesto mitingą. Premjeras ir feisbuko (veidaknygės) žvaigždės ėmė svaidytis abipusiais kaltinimais. Valdžia pasirinko pas mus jau įprastą kovos su oponentais būdą – kas prieš mus, tie valstybės priešai… Ką gi, tokias kalbas jau girdėjome ir dešiniųjų, ir kairiųjų valdymo laikais. Kaip sakoma, nieko nauja po saule!

Valdantieji tuo tarpu tikina, kad šie metai bus tikro gyvenimo pagerėjimo metai, nes didės ir pensijos, ir algos. Ir ne tik mokytojams, bet visiems kitiems biudžetininkams. Intencijos geros, juolab kad ir biudžete nėra finansinės skylės. Vyriausybės vadovas tikina, kad pinigų atsiras beveik visiems. Tereikia truputėlį palaukti ir bus labai gerai. Tačiau kad egzistuoja „dvi Lietuvos“ – viena pasiturinti, kita, didesnė ir skurstanti, o praraja tarp jų tik gilėja, pripažįsta net ir patys didžiausi optimistai… Turbūt dėl to ir turime beveik milijoną emigrantų, ir daugybę problemų (alkoholizmas, savižudybės) čia, Lietuvoje.

X X X

Šie metai Lietuvoje pasižymės rinkimų gausa. Jau kovą rinksime savivaldybių deputatus ir merus. Primenu, kad Lietuvoje savivaldos rinkimai smarkiai skiriasi nuo Lenkijos, pavyzdžiui, merai bus tiesiogiai renkami tik antrą kartą. Anksčiau savivaldybių vadovai buvo išrenkami iš vietos rinkimus laimėjusių ir susitarusių partijų sąrašinių kandidatų (paprastai sąrašų lyderių) ir dažnokai neišbūdavo visą savo kadenciją, ypač jei tos partijos vėliau susipykdavo. Visai neseniai leista tokiuose rinkimuose dalyvauti ne tik partiniams kandidatų sąrašams, bet ir aktyvesnių piliečių suorganizuotiems visuomeniniams komitetams. Tai motyvuota ne tik noru pabandyti keisti pabodusius ir dešimtmečiais nesikeičiančius partinius „lyderius“, bet ir įtikti ES reikalavimams. Ir tikrai praeituose savivaldos rinkimuose kai kuriuose rajonuose ir didesniuose miestuose laimėjo vadinamieji nepartiniai kandidatai – Kaune, Panevėžyje, Alytuje. Tačiau ne visur šis eksperimentas pasiteisino. Štai Panevėžyje tokiu būdu išrinktas meras pakliuvo į korupcijos pinkles ir yra areštuotas, o jam realiai gresia netrumpas laisvės atėmimas. Matyt, dar nesame pakankamai subrendę tokiai visapusiškai demokratijai. Na, o šiemet visuomeninių komitetų steigimo idėją pasigavo ir tie buvę politikai, kurie norėtų likti valdžioje, bet jų partijos jau nueina nuo politinės scenos. Štai Vilniaus meras, buvęs liberalas R. Šimašius kandidatuos su visuomeniniu komitetu, panašūs pasistumdymai vyksta ir  Klaipėdoje. Kaune norėtų likti vadovu esamas nepartinis meras, nežinia, kaip baigsis rinkimai kituose didžiuosiuose miestuose. Bus tikrai įdomu, o partinių sąrašų ir visuomeninių komitetų gausa žada didžiausią intrigą sostinėje. Juk čia meru norėtų pabūti ne tik R. Šimašius, bet ir jau buvęs miesto vadovas A. Zuokas! Daugybę netikėtumų gali pateikti ir valdančiųjų valstiečių žaliųjų kandidatų rezultatai. Jie daug metų turėjo tik Ignalinos savivaldybės vairą. Kaip dabar pasisuks sėkmė? Ir ar buvimas valdžioje R. Karbauskio vadovaujamai partijai pridės populiarumo regionuose?

Dar turėsime prezidento ir Europarlamento rinkimus. Apie galimus kandidatus į valstybės vadovo vietą jau esame kalbėję praeitame rašinyje. Bet net ir šiandien dar nėra visiškai aiškus visų būsimų kandidatų sąrašas. Valdantieji savo kandidatą paskelbs tik po partijos suvažiavimo šio mėnesio pabaigoje. Premjeras kol kas paslaptingai tyli, o politologai baigia išsinerti iš kailio, spėliodami, pakėlė ar sumažino jo populiarumą trijų ministrų atleidimas praeitų metų pabaigoje. Savo paskutinio žodžio dar nepasakė ir Kauno meras V. Matijošaitis. O socialdemokratai žada savo kandidatu kelti eurokomisarą V. Andriukaitį.

Europarlamento rinkimuose irgi bus ne tik partinių, bet ir „visuomeninių“ kandidatų. Visus domina, kas atstovaus mūsų valstybei europiniu mastu. Žinoma, čia gauti deputato mandatą žymiai sunkiau nei kokioje nors savivaldybėje ar net Seime. Bet nėra paslaptis, kad daug ką šilta europarlamentaro kėdė domina visai ne dėl meilės Lietuvai, o dėl milžiniškų algų…

X X X

Šventiniai metai pasibaigė, bet liko ir kartėlio. Kalbame taip ne norėdami sugadinti nuotaiką, o tik atkreipti dėmesį į kai kuriuos kontrastus. Kandūs skeptikai kalba apie mūsų Prezidentę, šiaip jau mėgstančią papostringauti apie Baltijos šalių vienybę, bet nesugebėjusią (ar nenorėjusią?) dalyvauti Latvijos ir Estijos šimtmečių minėjimuose. Apie partizanų vado A. Ramanausko-Vanago perlaidojimą ir Nacionalinės premijos įteikimą žmogui, bjauriai pasišaipiusiam iš Lietuvos partizanų savo romane. Cinikai klausia, kodėl už partizanų niekinimą vienas žmogus (uostamiesčio deputatas) metamas iš posto ir susilaukia teisėsaugos dėmesio, o tas pats literatas garbinamas ne tik Rusijos intelektualų ir valdžios (premijos ir apdovanojimai už „dramaturgiją“), bet taip pat mūsiškių, lietuvių? Pagaliau kodėl Prezidentė, vieną dieną sakanti dvasingas kalbas apie tautos atgimimą prie Vilniuje atidengto paminklo J. Basanavičiui, kitą dieną viešai giria Emigracijos pakto pasirašymą Jungtinėse Tautose, nors jo nepasirašė ne tik JAV, Vengrija ir Australija, bet taip pat Lenkija bei Ukraina?

Neskanu. Tačiau turėkime viltį, kad šie metai Lietuvai ir visiems lietuviams bus ne tik kiaulysčių, bet taip pat gerų naujienų metai…