Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Ir vėl pasitikome snieguotą ir šaltą sausį, ir vėl sugrįžome į savo darbų vėžes. Atrodo, nesena kalėdinė nuotaika tiek namuose, tiek kiemuose ir parduotuvėse jau užmaršty. Kad dar bent kiek pagyventume šventėmis, mūsų „Aušroje“ irgi šiek tiek praėjusių Kalėdų atgarsių. Prieš keletą dešimtmečių nuvykęs į Kanadą mūsų kraštietis Vytautas Pečiulis dalijasi savo įspūdžiais, kokius patyrė pradžioje savo pažinties su naujuoju kraštu, bei kaip į visa tai žiūri dabar – iš laiko perspektyvos. Taip pat rasite informacijos apie Vidugirių ir Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklų kalėdines labdaros akcijas.

Beje, 2018 metų paskutinę dieną amžinybėn išlydėjome Anelę Maksimavičienę, Punsko krašto žinomą audėją ir dainininkę. Kaip kunigas Marius Talutis sakė išlydint velionę – tai simboliška, kad baigiantis jubiliejiniams Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metams išlydime šimtametę senolę, kurios likimas visą gyvenimą buvo susijęs su Lietuvos likimu. Šitaip užverčiamas vienas istorijos puslapių. Šiame „Aušros“ numeryje rasite labai šiltą jos anūkių Vaivos ir Dalios pasakojimą apie Močiutę (Mamytę).

Dar 2018-ųjų paskutiniame „Aušros“ numeryje rašydama apie LLB tarybos posėdį minėjau, kad šiemet vadinamojo Seinų sukilimo šimtosios metinės. Seinų visuomenė ruošiasi renginiui ir siūlo, jog lietuviai jį kartu organizuotų. Jie teigia norį, kad minėjimas turėtų susitaikymo išraišką. Draugijų pirmininkus kviečia dalyvauti organizaciniame komitete. Vyksta pokalbiai ta tema. Kalbama ir apie lietuvius žeidžiančių paminklų Berznyko kapinėse pašalinimą. Mat argi gali būti susitaikymas be pagarbos vieni kitiems?