Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Sausis – nauji metai, nauji planai, naujos viltys… Dažniausiai žmogus planuoja ateitį, o gyvenimas viską sudėlioja pagal savo tvarką. Taip vyksta privačiame žmogaus gyvenime, panašūs dėsniai galioja ir visuomenėje. Tačiau vis tiek nė vienas nenorime būti vienadieniai, todėl stengiamės kaip nors pakreipti likimą kuria nors linkme.
Žiūrėkite, 2005 metais Berznyko kapinėse atsirado vadinamasis Panerių paminklas. Pamenu, nes tais pačiais metais buvo sutvarkyti Lietuvos karių kapai tose pačiose kapinėse, tuo pat metu augo „Žiburio“ mokykla Seinuose. Praėjo 14 metų, ir štai atsiranda viltis, kad lietuvius žeidžiančių paminklų Berznyke nebeliks, daugumos minėto paminklo iniciatorių jau gal nebėra. Noriu pasakyti, kad viskas keičiasi. Ir jei ne šiandien, tai po metų, kitų… Todėl kartais reikia kantriai išlaukti ir niekada neverta nuleisti rankų.
O šiųmetis sausis mūsų visuomenėje labai turtingas švenčių ir minėjimų. Sausio 13-oji Punske šiemet buvo paminėta labai neįprastai. Gerai, kad atsiranda kitokių iniciatyvų (ne tik koncertais) paminėti mums svarbius įvykius. Seinuose irgi ši data neliko be atgarsio. Tą dieną 13 val. šv. Mišios buvo atnašaujamos Laisvės gynėjų intencija, sugiedota „Tautiška giesmė“. Šįkart „Aušroje“ spausdiname sausio 13-ąją LR Seime partizano Jono Kadžionio (vieno iš Laisvės premija apdovanotų Lietuvos partizanų) pasakytą kalbą. Jis skiria ir karčių žodžių šiuolaikinei Lietuvos valdžiai, tačiau visų pirma primena apie žmonių testamentinį įsipareigojimą Tėvynei.
Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį ir į Birutės Žemaitienės straipsnį apie Joną Totoraitį. Rašinys atsiradęs neatsitiktinai. Jono Totoraičio gyvenimas glaudžiai susijęs su Seinais, jis – pirmasis pernai šimtmetį šventusios Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktorius.