This slideshow requires JavaScript.

Silvija Liaukevičiūtė

Šimtadienis – tai šventė, tai galimybė abiturientams pabūti drauge. Šimtadienis – tai šimtas dienų iki didžiojo mūsų gyvenimo išbandymo. Šimtadienis – tai jausmas, kurį sunku apibūdinti, tai diena, kai veide tik šypsena.

2019 m. sausio 19-oji nebuvo paprastas šeštadienis kiekvienam Punsko Kovo 11-osios licėjaus trečiokui. Mokykloje vyko šimtadienis, kurio metu supratome, jog liko mažai laiko iki dienos, kai turėsime priimti sprendimą, nuo kurio priklausys tolesnis mūsų likimas.

Nuo pat ryto jaudinomės. Tikėjomės, jog šventė, kuriai taip kruopščiai ruošėmės, pavyks. Susirinkus visiems svečiams, kurių kartu su mumis laukė mūsų tėveliai, susėdome prie stalų. Programą pradėjo tėvų atstovas Vytautas Batvinskas su abiturientų atstove Jolanta Čerlionyte. Jie pasveikino susirinkusius svečius, mokytojus, mokinius. Minute tylos pagerbėme mirusio Gdansko prezidento Pavelo Adamovičiaus (Paweł Adamowicz) atminimą.

Po trumpos pertraukėlės pradėjome mūsų meno programą. Jos tema – žvaigždės, svajonės, tikslai. Būta daug gražių žodžių, eilėraščių, muzikinių kūrinių bei šokių. Aišku, nepritrūko tradicinio mūsų licėjaus šokio – „Gailingio“. Padėkojome mokytojams ir tėveliams už kantrybę, ištvermę bei širdį, kuri ne kartą mums įkvėpė drąsos. Taip pat ne kartą pavartojome mūsų šio vakaro šūkį „Aš stoviu ant pasaulio krašto… Noriu paliest žvaigždes, pasiekti dangų“, kuris ragina mus svajoti bei siekti tikslų. Programą baigėme M. Mikutavičiaus ir Nedos daina „Apie mus“, kuri, manau, teigiamai nuteikė kiekvieną šventės dalyvį.

Pasidarę su tėvais ir draugais nuotraukas, pradėjome neoficialiąją dalį. Pirmas šokis – tėvų valsas. Kiekvienas iš abiturientų pakvietė savo tėvus pašokti. Vėliau kartu su visais šokome direktoriaus polką. Šėlome ir džiaugėmės draugų bei artimųjų būriu iki paryčių.

Manau, kad šimtadienis pavyko. Tikiuosi, jog jis išliks mūsų atmintyje dar labai ilgai. Juk tai viena svarbiausių švenčių gyvenime.