Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

LLB valdybos pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

Jau 25-erius metus gyvuoja Lenkijos lietuvių bendruomenė – visuomeninė ir kultūrinė organizacija, kuri vienija visas mūsų krašto lietuvių draugijas, sąjungas, fondus bei priklauso pasaulio lietuvių šeimai – PLB. 1993 m. J. S. Paransevičiaus ir B. Makausko iniciatyva pradėjusi veikti LLB sėkmingai gyvuoja iki šių dienų. Palaiko ryšius su vietos organizacijomis ir įstaigomis, Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovais, pasaulio lietuvių organizacijomis. 2018 m. LLB tarybos posėdis buvo skirtas būtent 25-mečio paminėjimui. Įteikti padėkos raštai buvusiems ir esamiems valdybos ir tarybos pirmininkams.

Eiti LLB valdybos pirmininkės pareigas – didžiulė garbė, bet taip pat užduotis ir pareiga. Vadovauti visuomeninei organizacijai niekada nėra lengva, ypač tokiai, kuri neturi jokių finansinių šaltinių, atlieka labiau reprezentacinį, politinį vaidmenį. Dideli iššūkiai, kaip ir didelis noras juos pakelti, buvo stimulas pirmiems vadovavimo LLB valdybai metams. Daug darbų nuveikta, dar daugiau – ateity. Sparčiai keičiasi pasaulis, o su juo – ir mūsų bendruomenė. Tai, kas buvo aktualu prieš 25-erius metus, šiandien nebūtinai yra aktualu. Viskas įgauna kitas spalvas ir kitą pagreitį. Tačiau fundamentalūs dalykai išlieka – lietuvybės puoselėjimas ir toliau yra svarbiausias mūsų uždavinys ir pareiga.

2018-ieji – didelių jubiliejų, didelių darbų ir iššūkių metai. Svarbiausi momentai – Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas, XVI PLB Seimas, Suvalkų lietuvių veiklos plėtimas bei siekiai kurti mieste kultūros ir švietimo centrą. 2018 m. LLB valdyba posėdžiavo penkis kartus. Vyko ir bendri posėdžiai su LLD bei Vysk. A. Baranausko fondu. Trumpai apžvelgsiu visas veiklas.

 Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas

Nepaprastas jubiliejus reikalavo nepaprastai daug pastangų, gražių idėjų ir jų įgyvendinimo. Atkurtos Lietuvos 100-metis buvo minimas kiekvienoje organizacijoje, įstaigoje, mokykloje. Tą šventę kiekvienas jautė tiek savo širdyje, tiek ji buvo juntama visuomenėje. LLB kvietimu iškilmėse dalyvavo prelatas E. Putrimas. Punsko valsčiaus viršaičio V. Liškausko iniciatyva Punsko senosiose kapinėse atidengta Z. Knyzos skulptūra – varpinė, po kurios stogu prieglobstį rado visų mūsų įstaigų, organizacijų, kaimų varpeliai. Simboliška ir prasminga. Koncerto metu Punsko LKN įteiktos padėkos Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovams už paramą Lenkijos lietuviams. Seinuose atidaryta „Lietuviška menė“ – vieta, kuri, tikėkime, bylos apie buvusios Seinų kunigų seminarijos lietuviškumą, tautinį atgimimą, istorijos ir kultūros paveldą. Čia didelį darbą atliko LR konsulatas Seinuose, su kuriuo LLB glaudžiai bendradarbiauja. Konsulato vadovo V. Stankevičiaus iniciatyva Lietuvos 100-mečio proga Balstogės kultūros centre surengta M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda bei „Dzūkijos tautinio kostiumo“ paroda Suvalkų miesto centre. Lietuvoje vyko Dainų šventė „Vardan tos“, kurioje dalyvavo Punsko LKN, LLEKD meno ansambliai ir pirmą kartą Seinų „LN“ šokėjai. Idėja „100 akimirkų Lietuvai“ susilaukė tikrai daugybės ir tikrai daugiau nei 100 renginių. Vis dar laukiame nuotraukų ir tų puikių akimirkų, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui, aprašymų.

„100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“

Renginys, skirtas pasaulio lietuviams, vyko liepos 1 d. Rotušės aikštėje šurmuliavo paviljonų miestelis, kuriame prisistatinėjo pasaulio lietuvių bendruomenės. Paviljonus aplankė LR prezidentė Dalia Grybauskaitė bei premjeras Saulius Skvernelis. Į Lenkijos lietuvių paviljoną visi užsukdavo paskanauti tradicinių pyragų, pasigrožėti audinių ir juostų paroda, pasiklausyti dzūkų tarmės, pasiskaityti „Aušros“ leidykloje spausdinamų leidinių, pasiklausyti mūsų krašte vis dar dainuojamų lietuviškų dainų. Paviljoną rengti padėjo LLB valdybos nariai A. Staskevičius, N. Sidarienė, S. Birgelis bei I. Kovalevska, A. Vaznelis ir Punsko LKN klojimo teatras. Rotušės aikštės scenoje, šalia kitų pasaulio lietuvių ansamblių, koncertavo ir Punsko LKN kapela „Klumpė“ bei choreografinis sambūris „Jotva“.

XVI PLB Seimas

PLB Seimas – pats svarbiausias šios organizacijos valdžios organas. Jį sudaro 165 delegatai iš 45 pasaulio šalių. 2018-aisiais PLB šventė 60-metį. Seimas pradėtas iškilmingomis šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kurias atnašavo prelatas E. Putrimas. Iškilmingas atidarymas vyko Vilniaus rotušėje, kur buvo pristatyta Pasaulio lietuvių meno kūrėjų Šimtmečio paroda.

Seimo darbas pradėtas vėliavos pakėlimu ir himnu Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo. Atidarymo iškilmėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, PLB pirmininkė Dalia Henke. Kelių dienų (liepos 9–11 d.) posėdžiuose nagrinėtos aktualiausios PLB temos. Pagrindinė – pilietybės išsaugojimas. Artėja referendumas, kurio metu paaiškės, ar pilietybę galės išsaugoti visi, kas Lietuvoje gimė, bet gyvena svetimoje šalyje. Mes šiuo klausimu esame už borto. Apskritai pastebėjome, kad etninių žemių lietuviai šiek tiek atstumti – mūsų kitos problemos, kiti iššūkiai, kiti poreikiai. Vieno pranešimo metu net siūlyta atsisakyti etninių žemių lietuvių termino. Paprieštaravome ir sulaukėme Seimo palaikymo. Daug darbų atlieka PLB ir Seimo komisija, kurios darbo grupėje etninių žemių atstovas yra A. Staskevičius, einantis ir PLJS vicepirmininko pareigas.

Seimas išrinko naujus valdmenis – toliau eiti PLB pirmininkės pareigas perrinkta Dalia Henke. Nors valdyboje LLB atstovų nėra, bet jie papildė paskirų komisijų gretas: Ryšių ir sporto komisijoje dirbs A. Staskevičius, o PLB Kultūros komisijoje – J. Malinauskaitė-Vektorienė. Seimo leidinuke paskelbta informacija apie visas pasaulyje veikiančias lietuvių bendruomenes. Ten spausdinama informacija ir apie mus, kurią parengė P. Maksimavičius ir I. Gasperavičiūtė.

Galima daug rašyti ir kalbėti apie XVI PLB Seimą. Peršasi kelios išvados. Nesame labai matomi PLB veiklose, strategijoje. Mums buvo primestas tam tikras pasyvumas. Iš ko jis kyla – sunku spręsti. Stengėmės įsijungti į visas ten vykstančias veiklas, reikšti savo nuomonę, bet atrodo, kad taip jau susiklostė, jog mūsų balsas ten nėra (nebuvo) labai girdimas. Įsijungėme į komisijų veiklas tikėdami, kad tai pakels LLB ir kitų etninių žemių lietuvių svarbą PLB politikoje. Ir dar – delegatai. Kaip jau minėjau, PLB sudaro atstovai iš 45 šalių. Mums ten skirtos 5 vietos: 1 LLB pirmininkui, 1 LLJS pirmininkui ir 3 delegatams. Kreipiausi į visas organizacijas siūlyti atstovus į delegatus. Deja, arba tokių žmonių neatsirado, arba paskutinę akimirką atsisakė dalyvauti, arba negalėjo ir pan. Viskas suprantama – juk esame tik žmonės ir visko pasitaiko. Gal kitus išbaidė 100 eurų nario mokestis (deja, juos reikėjo susimokėti iš savo kišenės). Nežinau. Tačiau tai liudija apie mūsų bendruomenės silpnumą. Kartais atrodo, kad labai daug reikalaujame iš kitų, o iš savęs – vis mažiau. Kiekvienai draugijai turėtų būti garbė ir pareiga turėti savo atstovą Seimo delegatų gretose, tačiau taip nėra. Gaila. Tokiu būdu prarandam visi. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie su manimi dalyvavo Seime – I. Kovalevskai ir A. Staskevičiui. Puikių žmonių komanda. Aišku, mums trūko šiek tiek patirties, šiek tiek drąsos, bet buvome ir atstovavome LLB.

Bendradarbiavimas su Lenkijos ir Lietuvos valdžios atstovais, kitomis tautinėmis mažumomis

LLB pasirašė po ukrainiečių tautinės mažumos kreipimusi į Lenkijos vyriausybę dėl didėjančios ksenofobijos ir nacionalizmo apraiškų Lenkijoje. Varšuvoje vykusiam susitikime dalyvavo LLD pirmininkas A. Vaicekauskas. Siūlėme nagrinėti Berznyko kapinių klausimą, istorijos vadovėliuose pateikiamų žinių objektyvumą, istorijos paveldo įamžinimo problemas, taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo klausimą. Daug ir kitų problemų, kaip antai lietuviškų pažymėjimų 7 kl. mokiniams ar „Lietuvių panoramos“, spręsta kartu su LLD.

Birželio–lapkričio mėn. teko eiti ir Seinų apskrities viršininko pavaduotojos pareigas. Tikiuosi, kad tai žymiai prisidėjo ir prie LLB matomumo bei rango kėlimo. Teko bendradarbiauti su valsčių vadovais, Seinų miesto burmistru, Suvalkų miesto prezidentu nagrinėjant aktualius Lenkijos lietuviams klausimus. Galiausiai vyko savivaldybių rinkimai. LLB skatino aktyviai juose dalyvauti, kad kuo daugiau lietuvių patektų į valdančiųjų gretas. Reikėtų pagalvoti, ar ateityje lietuviams nevertėtų kurti savo komitetų ir siūlyti savų kandidatų, kurie išrinkti neatstovautų partijų, o savo bendruomenės interesams.

Vyko nemažai susitikimų su Lietuvos valdžios atstovais, delegatais. Pas mus viešėjo ULD direktorius Marijus Gudynas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo asamblėjos pirmininkas bei Seimo pirmininko pavaduotoju Arvydas Nekrošius su delegacijos darbo grupės nariais: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariu Arūnu Gumuliausku, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu Viktoru Rinkevičiumi, Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus Protokolo poskyrio vyriausiuoju specialistu Benjaminu Petraičiu. Delegaciją lydėjo konsulato vadovas V. Stankevič.

Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijoje Vilniuje vyko pasitarimas dėl lietuvių kultūros ir švietimo centro Suvalkuose kūrimo. Posėdžiui pirmininkavo Deividas Matulionis, dalyvavo Švietimo, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų  specialistai. Mūsų atstovai: konsulato vadovas V. Stankevič, A. Vaicekauskas, P. Maksimavičius, J. Malinauskaitė-Vektorienė. Kalbėta apie galimybes steigti lietuvišką darželį, ilgainiui mokyklą Suvalkų mieste bei kultūrinės veiklos plėtojimą.

Per Žolines mūsų krašte viešėjo Lietuvos Respublikos premjeras Saulius Skvernelis, kuris susitiko su lietuviais Suvalkuose ir Punske. Viena pagrindinių temų – Suvalkų lietuvių kultūros ir švietimo centras.

Spalio mėn. vyko PLB ir Seimo komisijos vizitas Seinuose, Punske, Suvalkuose. Delegacija aplankė visą mūsų krašto lietuvišką trikampį, susipažino su mūsų bendruomenės problemomis ir iššūkiais. Delegaciją lydėjo konsulato vadovas V. Stankevič, Seimo komisijos narys A. Staskevičius, P. Maksimavičius bei LLB pirmininkė. Aplankyti savanorių kapai Berznyko kapinėse, Seinų „Žiburio“ mokykla, „Lietuvių namai“, „Lietuviška menė“, A. Baranauskui skirta lenta ir paminklas. Suvalkuose vyko susitikimas su vietos lietuviais, pristatyta jų veikla. Punske delegacija susitiko su viršaičiu V. Liškausku, aplankė Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjų, „Šimtavirvio“ dirbtuves, posėdžiavo Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos svetainėje o viešnagę užbaigė Punsko LKN, kur buvo parodytas A. Vaznelio sukurtas muzikinis spektaklis „Kol širdis vis dar plaka“, skirtas atkurtos Lietuvos 100-mečiui. Šis vizitas išties reikšmingas LLB. Tikime, kad jis turės atgarsį komisijos posėdžių metu.

Teko dalyvauti Nacionaliniame švietimo lyderystės forume „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“ Vilniuje bei Užsienio lietuvių organizacijų lyderių programoje „Veikli lyderystė bendruomenės plėtrai“. Užmegzti glaudūs ryšiai su kitais lietuvių bendruomenių lyderiais.

Suvalkų kultūros ir švietimo centras

Ši tema plati. Norint ją nagrinėti, reikia sugrįžti į 2017 m. pabaigą, kuomet Meno klubas ART CLUB (J. Malinauskaitė-Vektorienė ir A. Vaznelis), Euroregiono Nemunas Marijampolės biuro direktorius G. Skamaročius ir V. Batvinskas susitikome su Suvalkų „Ančios“ ansamblio dalyviais ir aktyvesniais Suvalkų lietuviais pasitarti dėl galimybės aktyvinti jaunesniąją Suvalkų lietuvių kartą. Kalbėta daug ir apie viską. Neabejotinai pastebima, kad sparčiai auga skaičius jaunų žmonių, jaunų šeimų, įsikuriančių Suvalkuose dėl darbo ar dėl būsto. Kai kurie gan skeptiškai žiūrėjo į šitą reikalą, kiti palaikė idėją „bandyti kažką daryti“. Nuo žodžių ėjome darbų link. Su A. Vazneliu ėmėme burti žmones kultūrinei veiklai. Pradėjusi eiti LLB valdybos pirmininkės pareigas, šiomis mintimis pasidalinau su LLB suvažiavimo dalyviais bei LR konsulato Seinuose vadovu V. Stankevičiumi, kuris nuo tos akimirkos palaikė ne tik žodžiais, bet ir darbais. Taip ir viskas prasidėjo. Į pirmus susitikimus jaunieji lietuvaičiai ateidavo nedrąsiai, tačiau vėlesni buvo vaisingesni. Gimė poreikis ir noras steigti lietuvišką darželį, ilgainiui ir mokyklą. Surinkti parašai, surinkti žmonės, kurie prisijungė prie veiklos, kurie pareiškė norą, kad jų vaikai lankytų lietuvišką švietimo įstaigą. Sukurta net atskira paskyra feisbuke Sūduviečiai LT. Idėja pamažu virto iššūkiu ir darbu – sunkiu darbu, kadangi reikėjo pradėti viską nuo nulio.

Pavyko suburti vokalinį ansamblį, teatro grupę. Jiems vadovaujame kartu su A. Vazneliu – visuomeniškai du, kartais ir tris kartus per savaitę vykstame į Suvalkus repeticijoms „Vienybės“ klubo patalpose. Pavyko surengti pirmą „Lietuvišką vakarą“ Suvalkų miesto kultūros centro mažojoje salėje (kuri, beje, nesutalpino žiūrovų). Suvaidinta Žemaitės komedija „Trys mylimos“ su dainomis ir šokiais. Scenoje pasirodė Punsko LKN šokių grupė „Vyčiai“, Seinų „LN“ kapela „Šalcinis“ ir, aišku, „Ančios“ ansamblis. Atrodė, visas mūsų Punsko–Seinų–Suvalkų krašto trikampis susijungė. Vaidinimas buvo parodytas ir Punske Klojimo teatrų festivalyje. Vokalinis ansamblis pasirodė sąskrydyje.

Noras dalyvauti lietuviškoje veikloje neišblėso. Spalio pabaigoje tam pačiam Suvalkų miesto kultūros centre, tik šįkart didžiojoje salėje, surengtas Vėlinių koncertas „Žvaigždžių takais“. Metams artėjant į pabaigą susibūrė ir šokėjai – tiek suaugę, tiek vaikučiai. Jiems visuomeniškai vadovauti ėmėsi A. Kraužlytė. Galiausiai vyko Kalėdinis susitikimas, kuriame dalyvavo tikrai labai daug Suvalkų lietuvių. Žemai lenkiu galvą prieš konsulato vadovą V. Stankevičių ir darbuotojus – J. Bagdonavičienę ir P. Maksimavičių, kurie nuolat talkina visuose darbuose ir ne tik žodžiais, bet ir darbais palaiko suvalkiečius.

Suvalkų kultūros ir švietimo centro klausimas nagrinėtas tiek mūsų organizacijų, tiek kalbėtasi su Lietuvos vyriausybe, Suvalkų miesto prezidentu ar vaivada. Praėjus metams atrodo, kad reikalai nepajudėjo iš vietos, nors reikia pripažinti, jog daug kas padaryta, daug apie tai kalbėta, svarstyta, nagrinėta, susirašinėta. Ieškota įvairiausių sprendimų dėl patalpų, bet visi jie nebuvo sėkmingi. Reikia kantriai laukti, o kartais tikrai sunku, bet kito kelio nėra.

Nepaprastai džiaugiuosi, kad pavyko suvalkiečius „išjudinti“, kad pavyko sulaukti sausakimšų žiūrovų salių kultūrinių renginių metu, kad pagaliau mūsų bendruomenė susivienys visiems svarbiam strateginiam tikslui – Suvalkų kultūros ir švietimo centrui. Manau, kad niekam nekyla abejonių, jog tokia įstaiga būtina, jeigu norime kalbėti apie Lenkijos lietuvių tapatumo išlaikymą. Vidinė migracija neišvengiama, o jei neturėsime instrumentų, kuriais puoselėsime tautiškumą – asimiliacijos procesas tik spartės. Ačiū visiems, kurie palaiko ir mato šitų darbų prasmę.

Kita vertus, pasigendama šiek tiek „kitokio“ palaikymo formų. Suvalkuose neturime nieko: nei kostiumų, nei instrumentų, nei specialistų (visuomeniškai dirba savanoriai), nei galimybių, nei patalpų, nei pinigų. Konsulato dėka išnuomotos patalpos Suvalkų kultūros centre renginiams, vaikučiams nupirktos kalėdinės dovanėlės, surengta išvyka į Lietuvą ir padaryta dar daug kitų didesnių ir smulkesnių dalykų. Daugiau paramos nelabai sulaukiame, o atrodo, jog yra įstaigų, organizacijų, yra milžiniškos sumos, gaunamos iš projektų. Mūsų tiek nedaug – tad vienybė ir solidarumas turėtų būti visa ko pradžių pradžia. O mes dažnai linkstame kritikuoti, vertinti viską tik per savo prizmę, skirstytis į „tuos ir anuos“. Kaltų nereikia ieškoti. Reikėtų tik visiems pagalvoti: ką aš galiu duoti šitam tikslui. Jei nieko – tai nieko, bet gal atsiras tokių, kurie turės tuos „instrumentus“ ir mielai prisidės. Tikiu, kad kelio pradžia būna pati sunkiausia, kai reikia braidžioti per pievas, o ne eiti pramintais takais. Tačiau taip pat tikiu, kad mes visi, palaikydami Suvalkų lietuvius, prisijungdami, prisidėdami prie jų veiklų, atliksime svarbų žygdarbį visų pirma sau, savo vaikams ar anūkams. Juk tai mes kuriame ateitį. Taigi kviečiu talkon.

 Atstovavimas LLB ir kiti reikalai

Kiek buvo galima ir įmanoma, LLB vardu stengiausi dalyvauti įvairiuose mūsų krašto renginiuose. Sunku būtų išvardinti visus, tai bent tuos svarbiausius paminėsiu: šimtadienis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje, kun. J. Dailidei paminklo Suvalkų kapinėse atidengimas, Šv. Kazimiero diena Seinų „LN“, Kovo 11-osios minėjimas Varšuvos ambasadoje, Lietuvos himno giedojimas liepos 6 d. ir skulptūros Dariaus ir Girėno skrydžio 85-mečiui atidengimas Punske, Seinų vyskupijos įsteigimo 200 metų minėjimas Seinuose ir lentos A. Baranauskui atidengimas, Seinų „Žiburio“ mokyklos 100-mečio minėjimas ir kt.

Su ašaromis akyse teko pasakyti atsisveikinimo kalbą R. Vitkausko laidotuvių dieną. Netekome neeilinės asmenybės, tikro visuomenininko ir lyderio, kuris mūsų kraštui ir lietuviškumo puoselėjimui padaręs labai daug.

Tradiciškai LLB išrašinėjo pažymas Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, ar tiems, kurie siekė „sulietuvinti“ savo vardus ir pavardes, teikė rekomendacijas projektams.

2019 metų planai

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Tad stengsimės prisijungti prie PLB planuojamų renginių, kaip antai Pasaulio lietuvių rašytojų antologijos kūrimas ar „Baltijos rampos“ festivalis ir kt. Minėsime Lietuvių Chartos 60-metį. Galiausiai artėja referendumas. Tie, kas turi pilietybę bei balso teisę, galės dalyvauti tiek prezidento rinkimuose, tiek pasisakyti už arba prieš pilietybės išsaugojimą. Artėja ir 100-osios vadinamojo Seinų sukilimo metinės. Nauji metai – nauji darbai ir uždaviniai.

Ačiū valdybai ir visiems geros valios žmonėms už bendrą darbą. Vienybėje slypi stiprybė – būtent to palinkėčiau ir sau, ir visai mūsų lietuvių bendruomenei.