Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Vasario 16-oji, Kovo 11-oji! Panašios šventės ir viena seka kitą. Kiekvienas žmogus pasirenka, kaip įprasmins šias svarbias datas. Kiekviena mokykla taip pat ieško būdų, kaip prasmingai jas paminėti. Ypač svarbu, kad tos dienos vaikams sietųsi su švente, o ne nuobodžia programa, kurios metu norisi tik žiovauti, kur vaikai pasilieka tik pasyvūs stebėtojai. Šiais metais Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje vienas iš minėjimo elementų buvo apranga. Reikėjo apsirengti vienos iš tautinių spalvų drabužiais. Tą dieną mokykla buvo trispalvė. Apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės minėjimą mūsų krašte rašysime kitame „Aušros“ numeryje. Tačiau norėtųsi mums visiems palinkėti, kad švęsdami savo tautines šventes nepamirštume jų tikrosios prasmės, atsimintume, jog kiekvienas esame atsakingi už savo tautos ateitį. Gal ne vienam kyla klausimas: „O kuo aš galiu prisidėti prie jos augimo?“ Tikrai kiekvienas galime.
Šioje „Aušroje“ (net ir pačiame jos viršelyje) rasite praėjusių Užgavėnių aidų. Jų šventimas – labai sena lietuvių tradicija. Tačiau nuo kovo 6 dienos įžengėme į gavėnios laikotarpį. Nors šiuo metu gal ir mažai belikę tokių uolių katalikų, kurie visas šešias savaites pasninkautų, tačiau ne vienas iš mūsų šiuo laikotarpiu atsižada ko nors, ką labai mėgsta. Šiais pertekliaus laikais atsisakyti, susilaikyti – labai svarbus gebėjimas. O išbandyti ir ugdyti save visados verta.
Šiame „Aušros“ numeryje rekomenduoju paskaityti straipsnį apie mūsų kasdienę duoną. Božena Bobinienė kelia klausimą, ar tikrai sveika ją valgyti. Padėti atsakyti į šį klausimą paprašė dietologę Rasą Žukauskienę. Koks esąs atsakymas? Paskaitysit – sužinosit.