Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Visų pirma sveikinu Jus su praėjusiomis šventėmis: Kovo 11-ąja, t. y. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, bei kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Beje, antroji šventė, turint omeny unikalų pasauliniu mastu reiškinį, koks buvo knygnešystė, yra ne mažiau svarbi lietuvių tautai. Knygnešiai vedė mus į Vasario 16-ąją, o ši data visą sovietmetį išlikusi tautos atminty atvedė iki Kovo 11-osios, iki šiandienos Lietuvos. Toks istorinis tęstinumas. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir neturinčią pasaulyje atitikmenų. Beje, pačios sąvokos „knygnešys“ neįmanoma išversti į kitas pasaulio kalbas, nebent aprašomuoju būdu. Kodėl Knygnešių diena kovo 16-ąją? Tai Jurgio Bielinio, vadinamo knygnešių karaliumi, gimimo diena. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje šią dieną aštuntokai su mokyklos bibliotekininke Janina Macukoniene paruošė inscenizaciją – vysk. Motiejaus Valančiaus pokalbį su Jurgiu Bieliniu.

Šiame „Aušros“ numeryje rekomenduoju paskaityti straipsnių ciklo apie mūsų krašto gėlių darželius pradžią. Mokslininkės iš Lietuvos, keliavusios po Punsko ir Seinų valsčių lietuvių sodybas, stebėjo, fotografavo ir tyrinėjo mūsų šeimininkių auginamus augalus ir pasiūlė pasidalinti savo pastebėjimais su „Aušros“ skaitytojais. Labai džiugu ir įdomu.

Taip pat iš mūsų krašto kilęs Vytautas Pečiulis, gyvenantis Kanadoje, pasiūlė pasidalinti žiniomis apie Suvalkų krašto žmones, Kanadoje iškeliavusius Anapilin. Jį paskatino prisiminti tuos žmones Vėlinių koncertų tradicija ir „Aušros“ kertelė „Išėjusiems negrįžti“. Manau, kad ne vienas sužinosime apie mūsų pažįstamų likimą. Labai ačiū, gerb. Vytautai, už Jūsų idėją ir norą pasidalinti savo mintimis su „Aušros“ skaitytojais.