Daugiažiedė baltašaknė

S. Dapkūnienė, V. Snieškienė, I. Maciulevičienė

Lankantis sodybose daugiausia tekdavo bendrauti su sodybų šeimininkėmis. Istoriškai būdinga, kad gėlių darželis – šeimininkės ar jos dukrų rūpestis. Buvo nerašytas garbės dalykas – darželis turi būti prižiūrėtas. Pasak G. Žumbakienės, gėlių darželis ypač buvo svarbus merginoms. Tai tarsi merginos kraičio dalis. „Jei būt buvus mergaitė, o be darželio, tą vyrai būtų užmėtę kepurėm“. Gėlių darželis – ne tik džiaugsmas, nusiraminimas, poilsis po sunkaus darbo, bet ir vaikystės, jaunystės prisiminimas. Moterys mėgo ir mėgsta gėles, o kiti šeimos nariai padeda prižiūrėti darželį. Tegul neįsižeidžia sodybų šeimininkai, kad pristatant sodybos gėlių darželį, daugiau dėmesio skiriame sodybos šeimininkei…

Vidugirių Būdos kaime 2018 metų gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesiais stebėjome puoselėjamus augalus Irenos Auruškevičienės ir Birutės Knyzienės, o Paliūnų kaime – Juditos Janušonienės (deja, 2018 metų vasario 21 dieną palikusios šį pasaulį) ir Onos Matulevičienės gėlių darželiuose.

Lentelė. Augalų rūšių, aptiktų inventorizuotose sodybose, suvestinė

Tai likusios Punsko valsčiaus sodybos, kurias aplankyti nespėjome 2017 metais. Gausiausia auginamų rūšių buvo Paliūnų kaimo sodyboje. Bendrasis tradicinių (nuo seno auginamų) ir Lietuvai būdingų laukinių (savaiminių) augalų rūšių skaičius atskirose sodybose skyrėsi nedaug (žr. lentelę). Visose trijose sodybose aptikome šias tradicinių augalų rūšis: paprastasis buksmedis, žalioji rūta, paprastosios alyvos, tikroji levanda – sumedėję augalai; šliaužiančioji vaisgina, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, poetinis narcizas, puikusis bijūnas, šluotelinis flioksas, daugiažiedė baltašaknė (1 nuotr.), plunksnalapė rudbekija, virgininis astrūnas, darželinė tulpė – daugiamečiai; šiurpinis gvazdikas – dvimetis ir didžioji nasturtė – vienmetė. Kiti augalai buvo tik vienoje ar kitoje sodyboje.

Ponia Irena Auruškevičiene su šeima gyvena naujame name. Ji kartu su vyru ūkininkauja, bet sodybos augalų reikalai – šeimininkės rūpestis (2 nuotr.). Tik šioje sodyboje aptikome dar auginamą tariamąjį narcizą, kuris žydi kovo–balandžio mėnesiais, gelsvais su ryškiai geltonu tauriškos ar varpiškos formos su banguotai karpytais kraštais priediniu vainikėliu (Lietuvoje buvo auginamas beveik kiekvienoje Žemaitijos sodyboje, o kitur  – retokai). Tarpo čia ir balsvoji bajorė (3 nuotr.), išsiskirianti nelygiai plunksniškai karpytais lapais ir šviesiai alyviniais žiedais. Paprastasis sinavadas – Lietuvos savaiminės floros atstovas, bet retokas (4 nuotr.). Per pietų ir pietryčių Lietuvos dalį eina šiaurinė paprastųjų sinavadų savaiminio paplitimo riba, o gėlių darželiuose sinavadai auginami nuo 18 amžiaus.

Ponia Birutė Knyzienė su šeima gyvena dar 1917 metus menančioje sodyboje, kuri anksčiau buvo Krakauskų nuosavybė. Tuometinis šeimininkas ją pardavė ir persikėlė gyventi į Lietuvos gilumą. Dabar anuos laikus primena tik paprastosios alyvos, pagarbiai dabartinės šeimininkės vadinamos „Krakausko alyvomis“ (5 nuotr.). Dabartinė sodyba labai jauki, besipuikuojanti nuo seno auginamais (6 nuotr.), naujai įsigytais augalais (7 nuotr.) ir sodybą saugančiu Rūpintojėliu (8 nuotr.). Sodyboje aptikome trisdešimt rūšių tradicinių ir vienuolika rūšių savaiminių Lietuvos floros augalų. Tai dabar retokai sutinkami daugiamečiai augalai, pvz., čiaudulinės kraujažolės pilnavidurė forma, banguotoji melsvė, mėlynžiedis vilkdalgis, nendrinis dryžutis, raudonoji lelija, valgomasis krienas (9 nuotr.) ir kt. Retai darželiuose dabar sutinkami savaiminiai augalai: šliaužiančioji vaisgina, dėmėtoji notrelė, šilinė perkūnropė, paprastoji šilingė, paprastoji juodgalvė ir vaistinis putoklis, šioje sodyboje rado tinkamą vietą. Ponia Birutė pasidalino ir senoviniu tepalu iš medetkų žiedų ir kiaulienos taukų, skirtu išsiplėtusioms venoms gydyti. Šeimininkė leido prisirinkti vaistinio putoklio ir plunksnalapės rudbekijos sėklų. Jas perdavėme saugoti Augalų genų banko saugyklai.

Pabaigoje norėtume pristatyti Paliūnų kaimo sodybą, kuri lenkia pirmąsias dvi ne tik bendruoju auginamų augalų rūšių skaičiumi, bet ir tradicinėmis bei Lietuvos savaiminei florai būdingomis rūšimis. Susitikti su sodybos šeimininkėmis mums nepavyko, bet, gavusios leidimą, sodybos darželius apžiūrėjome. Dabar sodybą (10 nuotr.) prižiūri ponia Ona Matulevičienė. Sodyboje žydėjo paprastasis putinas sterilusis (11 nuotr.), ruošėsi žydėti šermukšnialapė lanskvūnė (12 nuotr.), žydėjo baltauogė meškytė, goštautinė gaisrena, paprastosios alyvos, darželinis jazminas, obuoliais kvepiančios, pilnavidurius žiedus išskleidusios darželinės tulpės (13 nuotr.), veiksmingu vaistiniu augalu nuo raupsų dar 14 amžiuje laikytos baltosios brienės, sėklas brandino darželinė blizgė (14 nuotr.). Tai tik nedidelė dalis labai vertingų etninių darželių augalų, kurie dabar gėlių darželiuose retenybė… Tikėtina, kad šie augalai atkeliaus į Punsko etnografinį muziejų ir puoš sodybų darželius. Paliūnų kaimo sodyboje augo net 16 laukinių (savaiminių) augalų rūšių, būdingų Lietuvos augaliniam pasauliui: paprastoji ieva, laiškinis česnakas, pelynas, tankiažiedis katilėlis, skėtinė širdažolė, kanapinis kemeras, paprastoji sukatžolė, miškinė neužmirštuolė, trispalvė našlaitė ir kt. Radome ir dvi augalų rūšis, kurios Lietuvoje laikomos nepageidautinomis ir invazinėmis – tai gausialapis lubinas, kuris labai plinta laukinėje gamtoje ir kelia pavojų kitiems augalams, bei vienmetis vijoklinis augalas – dygliavaisis virkštenis, kurio puošnūs žiedai ir dygliuotus agurkėlius primenantys vaisynai vilioja augintojus.