Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Birželis mus nustebino karščiais. Visą savaitę daugiau kaip trisdešimt laipsnių pleškinanti temperatūra jau visus ima varginti. O atostogos mokykloje dar net neprasidėjo…

Netikėtai birželį mūsų bendruomenę aplankė ištikimas mūsų krašto bičiulis Lietuvos vyskupų konferencijos įgaliotasis rūpintis užsienio lietuvių sielovada prel. Edmundas Putrimas. Šį kartą jis atsivežė filmą mįslingu pavadinimu „Mulai“. Filmu norima perspėti jaunus žmones apie tai, kaip priėmus netinkamą ir neapgalvotą sprendimą įklimpstama į neišsprendžiamas problemas. Prelatas Edis Putrimas padeda lietuvių bendruomenėms ne tik sielovados klausimais, bet taip pat rūpinasi žmonėmis, pakliuvusiais į bėdą. Jau seniai jis domisi prekybos žmonėmis ar į vergovę patekusiųjų likimais. Minėtasis filmas, kurį prelatas E. Putrimas atsivežė ir rodė Seinų „Lietuvių namuose“, Punsko lietuvių kultūros namuose ir parapijos namų salėje, pasakoja apie lietuvaičius, kurie pateko į Limos (Peru) kalėjimus. Tie jauni žmonės buvo suvilioti pažadais uždirbti daug pinigų, kiti išvis nežinojo, ko važiuoja į Pietų Ameriką, tačiau turėjo pervežti nedidėlį kiekį narkotikų. Beje, jie buvo tik atpirkimo ožiai, nes iš karto buvo įskųsti ir suimti, o tikrieji narkotikų verslo dalyviai, nukreipę dėmesį į anuos (mulus), nebaudžiamai galėjo užsiimti savo „veikla“. Mulai būdavo suimami oro uoste ir sodinami į kalėjimą. Anot prelato, visi padarome klaidų, tačiau šie žmonės labai skaudžiai ir be gailesčio baudžiami. Toli nuo namų, dažniausiai be galimybės gintis, svečioje šalyje atkenčia 6 ar 7 (kartais ir daugiau, priklausomai nuo turimo narkotikų kiekio) kalėjimo metus, paskui dar pereina Golgotos kelius, kol gali sugrįžti namo. Filmo misija – perspėti.