Teresė Janušonienė

Kryžiaus dieną vakaras atėjo,

Valinčių kaime giesmė suskambėjo.

Laimink, Dieve, mūs laukus,

Pasėlius, žemę ir mus visus.

Šis pasakojimas apie senąjį ir naująjį kryžius Petro Vaznelio gimtinėje Valinčių kaime. Senąjį kryžių 1910 metais pastatė Petro Vaznelio seneliai – Juozas ir Ona Bancevičiai (Ignatavičiūtė iš Lietuvos). Senasis spygliuočių kryžius išstovėjo 107 metus. Kaip pasakoja senieji žmones, kryžius buvęs labai aukštas. Vėliau nuvirtusį kryžių supjaustė dalimis ir nuvežė į Punsko bažnyčią, kur per Velykas, kunigo Mariaus Talučio patarimu, papuošia Jėzaus kapą. Kryžius stovėjo labai gražioje vietoje, kur sueina ir išsiskiria trys keliai: vienas į Trakiškę, Valinčius, Burokus, kitas į Petro ir Ramunės sodybą, o vidurinis vingiuoja per kaimo vidurį Lietuvos sienos link, į Mockus ir Marijampolę. Dabar kelias palei sieną apžėlęs žolėmis. Šiuo keliu kadaise važinėjo Mockų dvaro ponai pas Seivų dvaro ponus. Prie šio senojo kryžiaus rinkosi mūsų seneliai, tėvai ir mes visi – melstis prieš šeštines.

Seneliai Juozas ir Ona Bancevičiai susilaukė Antano, Vinco, Onos ir Marytės. Pas Marytę Bancevičiūtę į žentus atėjo Petras Vaznelis iš Valinčių – susituokė apie 1940 metus. Jiems gimė Birutė Dzemionienė, Danutė Uzdilienė, Marytė Uzdilienė, Onutė Nevulienė ir jauniausias Petras. Tėvai labai džiaugėsi sulaukę sūnaus. Jau nuo mažens ruošė jį ūkio darbams. 1988 m. Petras susituokė su Ramune Valinčiūte iš Navinykų. Petras baigė Valinčiuose 4 klases, paskiau Punsko licėjų. Žinodamas, kad liks ūkyje, baigė ir Olštyno žemės ūkio akademiją. Jiems gimė dvi dukros Rimutė ir Dalytė: jos abi baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakultetą. Rimutė dirba Druskininkuose, o Dalytė – Vilniuje. Džiaugiasi tėvai savo dukromis, mandagiomis, kultūringomis ir darbščiomis.

Valinčių kaime visi rinkdavomės rytais, 7 val., trys dienos prieš šeštines. Senajam kryžiui nugriuvus visi kaimo gyventojai jaudinosi, kur reikės melstis. Toje kryžkelėje yra akmeninis kaimo paminklas. Bet visi susirūpino, kad nėra nukryžiuotojo Jėzaus.

Ir atsitiko staigmena, Petro Vaznelio šeimos dėka. Toje pačioje vietoje 2019 m. gegužės 24 d. iškilo naujas kryžius: apie 7 metrų aukščio, labai gražus. Ilgai ieškotas ąžuolas surastas ir nukirstas Burbiškių kaime ant Galadusio kranto, paskiau pargabentas į Valinčių kaimą. Jį apdirbo ir išdrožinėjo, nudažė Zenonas Knyza iš Sankūrų. Duobę kryžiui iškasė Rimas Uzdila, senelių anūkas. Pamatus paruošė ir viska apgalvojo Petras Bancevičius. Statant kryžų talkino kaimynai: Arvydas ir Gintas Valinčiai keltuvu, Petras Vaznelis, Petras Bancevičius ir Juozas Senda.

Šiųmetis pavasaris – labai sausas, tad sakyčiau lyg iš dangaus angelai pravirko lietumi kryžiaus statymo ir pakėlimo dieną. Seniūnas Juozas Bancevičius su kaimo gyventojais ir Petru Vazneliu gegužės 27 d. 19 val. buvo pirmadienis. Kaime atnašautos šventos mišios žemės šventinimas ir kryžiaus. Dievui davus gražų orų susirinko labai daug žmonių visi šeimomis ir su mažais vaikais. Buvo atvykę Ramunės ir Petro giminės, tie, kurie ten gimė. Šventas mišias atnašavo kunigas vikaras Marius Talutis. Šv. mišias atnašavo taure, kuria yra padovanojęs kunigas Bonifacus Valinčius, iš Valinčių kaimo kilęs ir augęs. Labai visi džiaugėmės taure, kuri iškeliavo iš šio kaimo Valinčių kunigo Bonifaco Valinčio galėjo tarnauti šventose mišiose. Šią taurę Punsko bažnyčiai kunigas padovanojo 1895 m. liepos 3 d. tas viskas yra išraižyta lietuviškai ant taurės. Galiu drąsiai tą rašyti ir patvirtinti, nes aš mačiau kunigas Marius Talutis man rodė. Labai malonu, kad taurė, kurią dovanojo prieš 124 metus, ir vėl atvežta į Valinčių kaimą, kur gimė ir augo kunigas Bonifacis Valinčius. Labai gražiai buvo pašventinta žemė ir kryžius. Pašventinus kryžių kunigas Marus Talutis rankas iškėlęs meldėsi, o mes visi ėjome palietėme kryžių ir bučiavome. Pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Po iškilmių buvo ištartas padėkos žodis Petrui ir jo šeimai, šiais žodžiais: „Ačiū kad savo lėšomis ir pastangomis įamžinote naują kryžių savo tėviškėje. Esame Jums labai dėkingi. Juk mes visi žinome, kad be kryžiaus nėra gyvenimo, ateities ir mirties. Šis kryžkelės kryžius mus į kelionę išlydės, lauks ir pasitiks. Ačiū Jums labai“. Po iškilmių Petras Vaznelis visus su kunigu ir vargonininku pakvietė į bendra vakarienę. Kol paruošė vaišes pasikalbėjome su kunigu. Labai buvo malonu pabendrauti. Vakarienės metu skambėjo patriotinės lietuviškos dainos. Armonika pritarė Juozas Nevulis iš Burbiškių, jam pavargus pakeitė Petras Valinčius. Vienos dainos posmą, kurį padainavome su kunigu Mariumi Talučiu noriu prisiminti ir užrašyti:

                      Tyliai leidžiasi pavargusi saulė,

                      Paskutiniai šešėliai dienos,

                      Galbūt viską pasaulyje pamiršiu,

                      Bet tavęs Jėzau niekados.

Valinčių kaime yra 11 kryžių ir 3 akmeniniai paminklai. Kiekvienas kryžius statytas su meile širdyje ir prašymais Dievui. Vieni prašė namams palaimos, kiti šeimai santaikos ir ramybės, o dar kiti, jeigu tėvai mirę ir ruošėsi tuoktis, prieš vyksdami tuoktis meldėsi prie kryžiaus atsiklaupę. Apkabina kryžių, išbučiuoja ir atsisveikina. Taip pat norėčiau priminti, kaip prieš 100 metų buvo šventinami Valinčių kaime. Žinių suteikė Petras Valinčius ir Julija Ivoškienė. Visi kaimo žmonės rinkdavosi bažnyčioje, kur atnašauto mišios. Po mišių kunigą vežė brikele su mediniais ratais, o visi žmonės ėjo iš paskos. Seni ir nesveiki nepajėgė visko apeiti. Privažiavus Valinčių kaimą kunigas šlakstykle į abi puses šlakstė šventintą vandenį. Ir taip važiavo per visą kaimą. Paskiau buvo tariamasi pas ką bus vakarieniaujama. Dažniausia pas Baranauskus ant kalno ir Petrą Vaznelį, nes jų trobos buvo didelės. Vaišindavosi namine duona, sūriu, sviestu ir virta mėsa, bet nedaug. Žinoma, ir naminės buteliukas linksmybei pakelti atsirasdavo. Vėliau viskas išnyko ir pasikeitė.

Miela ir malonu rašyti apie Valinčių kaimą, jo žmones ir nuveiktus gerus darbus, visų darbštumą, gebėjimus ir vaišingumą. Visa širdimi labai dėkoju Petro Vaznelio šeimai už tokį gražų kryžių ir šventę. Visi Valinčių kaimo gyventojai buvo susijaudinę, kad nelikote abejingi nugriuvusiam kryžiui ir iškėlėte naują. Jūs padarėte šį kryžių ne tik sau, bet visiems Valinčių kaimo žmonėms. Nugriuvus senajam dvejus metus mums kažko vis trūko. Dabar eidami pro šį kryžių galime persižegnoti, nusilenkti ir atiduoti garbę prikaltam Jėzui.