Rytis Motiejūnas

Šių metų pavasaris pasižymėjo rinkimų gausa. Per vos ne tris mėnesius Lietuvoje vyko net treji rinkimai. Rinktos naujos rajonų ir miestų savivaldybės, šalis turi naują Prezidentą, išrinkti nauji europarlamentarai, vyko dveji referendumai. Bet apie viską iš eilės.

Kovo 3 ir 17 dienomis vyko savivaldos rinkimai. Vietos deputatai išrinkti per pirmąjį rinkimų ratą, o savivaldos vadovai tiesiogiai daugiausia išrinkti per du balsavimus. Didžiąją dalį iš 1442 mandatų (be 60 merų) pasidalijo trys populiariausios šalies politinės partijos – Tėvynės sąjunga (263), socialdemokratų partija (259) ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (217). Netikėtai neblogą rezultatą pasiekė Liberalų sąjūdis (120 vietų), papildomai laimėję vietų ir merų postų (su visuomeniniais komitetais) Vilniuje, Klaipėdoje ir dar keliuose rajonuose. Daugiausia merų postų turės LSDP – 15 ir Tėvynės sąjunga – 11, LVŽS – 6. Liberalų sąjūdis turi 6 partinius ir 3 komitetų merus bei 1 „zuokinį“ liberalą iš Lietuvos laisvės sąjungos). Sėkmingai pasirodė Tvarka ir teisingumas, tegavusi 49 mandatus, bet laimėjusi merų rinkimus 5 savivaldybėse (iš jų 4 Žemaitijoje).

Ką besakytų pozicija ir opozicija, miestuose pralaimėjo ir valstiečiai (LVŽS), ir konservatoriai (TS-KD). Kaip minėta, sostinę ir Klaipėdą vėl valdys liberalai (komitetininkai R. Šimašius ir V. Grubliauskas), Kaune valdymą pratęsė V. Matijošaitis su savo komitetu, šįkart ne tik laimėjęs pirmame rate, bet gavęs net 32 iš 40 (!) savivaldybės vietų (mieste teliko tik dviejų sąrašų deputatai – matijošaitininkai ir 8 konservatoriai). Šiauliuose ir Panevėžyje laimėjo komitetininkai – veikiantys merai, o Marijampolėje ir Alytuje triumfavo LSDP atstovai. Pirmame ture laimėjo ir Šalčininkų bei Vilniaus rajonų merai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso koalicijos. Šiuose rajonuose, ypač Šalčininkuose, kol kas viskas po senovei – štai ten į meres iškelta socialdemokratų atstovė Jolanta Butkevičienė (žurnalistė, kažkada vadovavusi TV3 kanalui) skundėsi, kad jai trukdoma net plakatus pakabinti…

O kaip sekėsi mūsų kaimynams? Druskininkuose didele persvara iš karto laimėjo meras R. Malinauskas, jo komitetas turės 17 iš 24 mandatų. Vilkaviškyje kaip visada laimėjo socialdemokratai (LSDP), Kalvarijoje – Tvarkos ir teisingumo atstovas V. Plikaitis. Lazdijuose keletą kadencijų meru buvusį A. Margelį užpuolė visos kitos partijos. Nors mero sąrašas gavo daugiausia, 8 iš 24 vietų, pergalei mero rinkimuose to neužteko. Buvusį konservatorių A. Margelį įnirtingiausiai puolė buvę jo partiečiai (net jų lyderis rinkimų dieną nepraleido progos įgelti jam per TV ekranus), o rinkimų rezultatas šiame rajone atspindi patarlę, kad dažniausiai, kai du pešasi, laimi trečias – mere tapo LVŽS atstovė ir viceministrė Ausma Miškinienė. Buvęs meras kol kas šypsosi į ūsą – juk jį nugalėję oponentai tokie skirtingi…

Rinkimuose kai kur užfiksuota ir staigmenų. Štai Vilniuje daugelio nurašytas Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas su savo sąrašu gavo 5 mandatus, mero rinkimuose liko trečias su 11 proc. balsų. A. Zuokas rinkimų sostinėje nelaimėjo, tačiau turės 10 iš 50 deputatų. Ekstravagantiškoji Širvintų merė Ž. Pinskuvienė ne tik laimėjo rinkimus vienu turu, bet ir savo komitetui gavo 14 iš 20 mandatų. Klaipėdoje antilietuviškais pasisakymais pagarsėjęs ir dėl to net baustas Viačeslavas Titovas su savo sąrašu pelnė 2 vietas, o Rusų aljansas ir komitetas „Rusakalbė Klaipėda“ vietų visai negavo. Yra apie ką pamąstyti ne tik sociologams ir politologams!

Gegužę atėjo laikas kitiems rinkimams. Pirmajame Prezidento rinkimų ture gegužės 12 d. triumfavo nepartinė, bet Tėvynės Sąjungos remiama buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji nežymiai aplenkė (31,3 proc. prieš beveik 31 proc.) ekonomistą Gitaną Nausėdą. Premjeras Saulius Skvernelis liko trečias ir iš pradžių labai dėl to užsigavo. Bet gerai pagalvojus – juk jo rezultatas po daugiau nei pusės kadencijos valdžioje (kai ant jo kariamos visos būtos ir nebūtos valdžios nuodėmės) nėra toks jau blogas. Tądien vyko ir du referendumai. Vienu norėta suteikti mūsų emigrantams galimybę likti Lietuvos piliečiais, kitu norėta sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 nario. Abu šie referendumai neįvyko, bet ne todėl, kad siūlymai buvo atmesti, o todėl, kad tebegalioja senasis Referendumo įstatymas, kuris teigia, kad referendumui laimėti reikia pusės visų rinkėjų sąrašuose įrašytų Lietuvos piliečių pritarimo. Kai balsuoti ateina vos daugiau nei pusė visų rinkėjų, tokių referendumų laimėti beveik neįmanoma…

Prezidento rinkimų antrasis turas jau buvo neįdomus. I. Šimonytė atsiliko nuo G. Nausėdos beveik dvigubai, teorinę jos galimybę laimėti užbraukė Tėvynės Sąjungos jai prieš pat rinkimus į sąskaitą pervesta nemaža pinigų suma. Suprantama, tai sumobilizavo visus antikonservatoriškus rinkėjus. Skeptikai sako, kad abu antrojo turo kandidatai yra iš politinės dešinės, o naujojo Prezidento nekentėjai platina sąmokslo teorijas, kad valstybės vadovo legendą iš nieko sukūrė keliolika metų kartotas jo rodymas reitingų lentelėse… Kaip ten bebūtų, 881 tūkst. balsų prieš 443 tūkst. yra daugiau nei įtikinama pergalė.

Ką darys naujasis Prezidentas, greitai pamatysime. O D. Grybauskaitė negavo jokio posto ES vadovybėje, nors apie tokias galimybes žiniasklaidoje ir kalbėta. Europos didžiūnų derybose mažųjų valstybių atstovams nugalėti nelengva.

Antrasis Prezidento rinkimų ratas sutapo su rinkimais į Europos parlamentą. Nors šie rinkimai ir nelaikomi tokiais svarbiais, kaip minėtieji, ir čia buvo intriga, kas gi pasidalys 11 vietų, skirtų Lietuvai. Niekam ne paslaptis, kad europarlamentaro vieta mūsų politikus daugiausia domina tik dėl milžiniškų algų… Tris vietas (beveik 20 proc. balsų) laimėjo Tėvynės sąjunga, po dvi – LSDP ir LVŽS atstovai. Į Europarlamentą taip pat važiuos ir liberalas Petras Auštrevičius, mums gerai pažįstami Viktoras Uspaskichas (Darbo partija) ir Valdemaras Tomaševskis bei rinkimų komitetą susikūrusi ir stačiokiškomis kalbomis (vien ko vertas G. Nausėdos įvertinimas po rinkimų) pagarsėjusi Seimo narė Aušra Maldeikienė. V. Tomaševskiui visą rinkimų naktį lipo ant kulnų ir tik keliais tūkstančiais balsų atsiliko vietos negavęs verslininkas Antanas Guoga, kuriam Lietuvos centro partijos sąrašą patikėjo vesti N. Puteikis. Pralaimėjo ir V. Radžvilo rinkimų komitetas (3,3 proc.), Seinų konsulate netikėtai gavęs beveik trečdalį (13 iš 43) balsų.

Sunku pasakyti, ar šiuose rinkimuose laimėjo asmenybės ar partinės programos, tačiau vieni juokiasi iš LVŽS sąrašo, kur vieną vietą laimėjo buvęs žymus krepšininkas Š. Marčiulionis, vėliau užleidęs vietą ekonomistui S. Jakeliūnui. Kiti šaiposi iš Tėvynės Sąjungos, sakydami, kad trečiąjį mandatą EP jiems „uždirbo“ 1918 m. vasario 16 d. akto suradimu Vokietijoje išgarsėjęs politologas L. Mažylis. Jis savo vietos niekam neužleido…

Valdančiųjų lyderis R. Karbauskis šių metų pradžioje, prieš rinkimus, turėjo neatsargumo garsiai svajoti apie tris pergales, o pralaimėjęs žadėjo atsistatydinti. Panašiai kalbėjo ir premjeras S. Skvernelis. Žarstytis tokiais pažadais tikrai neprotinga. Bet po rinkimų paaiškėjo, kad valdžios opozicija perimti kol kas nenori (teliko pusantrų metų iki parlamento rinkimų), o Seimo daugumos atstovai kiek pagalvoję, nusprendė, kad rinkimus jie visgi laimėjo ir liks valdžioje. Tik reikia išplėsti koaliciją, prie LVŽS ir socialdarbiečių (atskilusi LSDP dalis, nepanorusi palikti šiltų valdžios postų) prijungiant Tvarkos ir teisingumo partiją ir (gal) dar Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Ginčai dėl koalicijos sudėties ir postų persidalijimo užtruko iki liepos pradžios. Dažniausiai juose skamba Seimo pirmininko pavardė. Mat jis turėtų užleisti tą postą kažkam kitam (minėtas G. Kirkilas), tačiau staiga užsispyrė ir ėmė kaltinti savo šefą R. Karbauskį vos ne asmeniniu kerštu. Suprantamas G. Kirkilo vadovaujamų socialdarbiečių noras pasimėgauti šlovės likučiais – visos tendencijos rodo, kad po kitų Seimo rinkimų jie taps istorija. Juokinga ir V. Pranckiečio poza, juk didelė tikimybė, kad jam teks grįžti prie pamėgtos sodininkystės. Nors kas žino? Mūsų rinkėjai mėgsta papokštauti.

Taip ir pasibaigė visos šių metų politinės batalijos. Nėra abejonių, kad nepaisant visų ginčų, ši dauguma dirbs iki kitų metų rinkimų, nieko nepakeis ir trijų trūkstamų (išrinkti kitur) Seimo narių rinkimai šių metų rugsėjį. Jau liepos 12 d. prasidės naujojo Lietuvos Prezidento – Gitano Nausėdos era. Simboliška, kad prisieks jis per 99-ąsias Lietuvos–Sovietų Rusijos sutarties (1920) metines. Ar dar kas atsimena šią datą? Ir ką ši data mums reiškia?..