Navinykų gyventojai su kun. M. Talučiu prie 1949 m. pastatyto kryžiaus kaimo kapinaitėse (Daivos Valinčienės nuotr.)

Dalyvis

Navinykų kaimo seniūno Dariaus Bagucko ir jo žmonos Irenos iniciatyva visi šio kaimo gyventojai birželio 28 dieną dalyvavo nekasdienėje šventėje. Šventėje, nes kaip kitaip galima pavadinti įvykį, kai pirmą kartą visas kaimas susirenka bendrai maldai senose kapinaitėse, kad pašventintų kaimo laukus. O vėliau, bendraudami prie vaišių stalo, pasidalija savo žiniomis bei prisiminimais.

Kad vieta būtų tinkama pamaldų apeigoms, kiek anksčiau kapinaitės buvo sutvarkytos: nupjauta žolė, iškirsti krūmai, išvežtos šakų krūsnys – apžėlusios kaimo kapinaitės įgavo ilgai lauktos atgaivos. O ir pati maldos vieta – išskirtinė! Juk tai šventa vieta, Žemė Motina priglaudusi mūsų artimųjų kūnus, ji negali būti nei užmiršta, nei apleista. Išlikusius ten žemės kauburėlius saugoja 1949 m. pastatytas betoninis kryžius su atnaujintu užrašu „Viešpatie, pasigailėk sielų“. Šv. mišioms, atnašaujamoms gamtoje, tinkamesnės vietos ir negalėję būti. Beje, šv. mišias laikė kun. Marius Talutis, jam talkino zakristijonas, vargonininkas ir Patrikas Baguckas. Bendrose maldose dalyvavo ne tik dabartiniai Navinykų gyventojai ar iš čia kilę, bet ir gretimo Didžiulių kaimo atstovai. Mat dalis šio kaimo gyventojų prieš du šimtmečius amžino poilsio atgulė minėtose kapinaitėse. O ir prieš šimtmetį dar čia buvo laidojami mirę maži vaikai.

Vėliau kiek atokiau išnuomotoje palapinėje prie bendro vaišių stalo dainuota, kalbėtasi, dalytasi prisiminimais. Verta prisiminti iš Navinykų kaimo kilusias ar čia gyvenusias asmenybes. 1869 m. Navinykų kaime gimė Jurgis Milančius – vaistininkas, daraktorius, knygnešys, kovotojas už lietuvybę, poetas. Baigęs farmaciją Varšuvos universitete, gyveno ir dirbo vaistininku Vievyje. Čia jis ir mirė 1956 m. Jurgio Milančiaus vardu pavadinta viena Vievio gatvė. Navinykuose gimė ir gyveno jo brolis daraktorius Martynas Milančius. Jo mokiniai – Jonas Stoskeliūnas ir Antanas Valinčius mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose. Kurį laiką Navinykuose gyveno Vilniaus krašto lietuvis, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys Kazys Markauskas-Rakūnas, žmonių vadinamas Mostele (gal dėl jo polinkio gydyti žmones tepalais). Štuthofo stovyklos buitį kruopščiai aprašė buvęs kalinys Balys Sruoga savo knygoje „Dievų miškas“. Seinų ir Punsko krašte Kazys Markauskas-Rakūnas pasižymėjo kaip kovotojas už lietuvių teises Seinų, Smalėnų ir Punsko bažnyčiose. Tuometinės valdžios išvarytas iš šio krašto, mirė 1993 m. Ščitne, palaidotas Seinų kapinėse. Daugiau apie Navinykų kaimo gyventojus, istoriją, čia veikusias mokyklas, kultūrinę veiklą galima pasiskaityti Marytės Valinčiūtės-Malinauskienės parengtoje knygoje „Navinykai. Prisiminimų dovanos“, kurią 2014 m. išleido „Aušros“ leidykla.

Belieka nuoširdžiai padėkoti šios šventės sumanytojams ir rengėjams – Irenai ir Dariui Baguckams ir visiems tvarkiusiems kaimo kapinaites.