Trakiškės

„Aušros“ inf.

Liepos 17 d. www.suwałki24.pl rašė, kad 1852–1862 metais, caro laikais tiesiant geležinkelį Peterburgas–Vilnius–Varšuva, vėžė turėjo kirsti Punską, tačiau kaip pasakojama, tuometiniai miestelio gyventojai nepardavė savo žemės. Yra ir kitas aiškinimas, kad punskiečiai nedavė reikiamo kyšio, o Trakiškės gyventojai davė ir dėl to per jų kaimą buvo nutiestas geležinkelis. Šiandieną galime tik apgailestauti, kad istorija taip susiklostė. Tikriausiai anuomet Punskui tai būtų suteikę daug privalumų, jei traukinys būtų nutiestas per miestelį. Pirmiausia, būtų pagerėjęs miestelėnų susisiekimas su pasauliu. Tačiau ar šiandien tas pats argumentas vis dar aktualus? Anaiptol. Šiandienos punskiečių pagrindinė susisiekimo priemonė yra automobilis, o beje, jei kalbama apie 250 km greičio traukinį, tikrai jis nestos tokio dydžio miesteliuose kaip Punskas. Ankstyvą pavasarį prasidėjusios kalbos apie galimą geležinkelio vėžės tiesimą per Punską vis nenutyla, o įgauna vis kitą išraišką. Ypač, kai paaiškėjo, kad tos kalbos visai nėra iš piršto laužtos, o žemėlapį su traukinių stoties ir vėžės planu atsiuntė pati Lenkijos geležinkelių bendrovė (PKP). „Aušroje“ esame rašę, kad Punsko valsčiaus viršaitis nusiuntė raštą, kuriame išdėstė, kodėl nesutinkąs, kad vėžė eitų per miestelį. Liepos 5 d. geležinkelių strategijos biuro direktoriaus pavaduotojas atsiuntė atsakymą, kurio turinį pateikiame:

 Atsakydama į Jūsų 2019 m. gegužės 22 d. raštą Nr. D. 6721.1.2018 dėl svarstomo WVIIA/VIIB varianto ir traukinių stoties Punske atsisakymo Lenkijos geležinkelių bendrovė (PKP Polskie Linie Kolejowe S. A.), ruošdama projekto „E75 linijos ruožo Balstogė–Suvalkai–Trakiškė (valstybės siena) darbai, ruožo Elkas–Trakiškė (valstybės siena) II etapas“ priešprojektinius pasiūlymus, praneša, kad svarstomi trys investicijos variantai:

• W II, kai greitis V = 160 km/h,
• W III, kai greitis V = 200 km/h,
• WVIIA/IIB, kai greitis V = 250 km/h.

 Taip pat pranešame, kad pagal WII ir WIII maršrutas numatomas per Trakiškę, o papildomo varianto WVIIA/IIB maršrutas eitų per Punsko miestelį – yra optimalus, norint pasiekti greitį V = 250 km/h, atsižvelgiant į jungties su Lietuvos vėže vietą pasienyje.

 Šių variantų techninė ir akustinė analizė bus atliekama vėlesniu projekto įgyvendinimo etapu, t. y. paskutinį šių metų ketvirtį. Baigus analizę, bus apibrėžti parametrai ir parinkta stoties vieta Punske.

Būtina pabrėžti, kad nauja pasienio stoties Punske vieta, be kita ko, siekiama stipriai pagerinti Punsko ir aplinkinių vietovių gyventojų susisiekimo prieinamumą. Įgyvendinus projektą padaugėtų traukinių, kuriais būtų galima vykti, pvz., į Suvalkus, Balstogę, Varšuvą ir Baltijos šalis. Atsižvelgiant į tai, nereikėtų iš anksto atmesti galimybės perkelti pasienio stotį į Punską, nes valsčiaus mastu tai gali duoti daug naudos, tarkime, geležinkelio transporto privalumų įgyvendinant darniosios plėtros politiką. Jeigu būtų pasirinkta E75 liniją tiesti per Punską, reikėtų nugriauti nedidelį kiekį gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų. Stengsimės sumažinti poveikį užstatymui ir galimo griovimo apimtis.

Šiuo metu E75 linijos maršrutas ir techniniai parametrai derinami su Lietuvos Respublika, todėl nurodyti konkretų maršrutą, kur bus tiesiama vėžė, būtų įmanoma tik baigus pagrindinę galimybių studijos dalį, kurią parengti paskutinį šių metų ketvirtį.

Strategijos departamento direktoriaus pavaduotojas Adrian Karwat

Liepos pradžioje vyko draugijos „Sūduva“ ir prie pat būsimos geležinkelio stoties ir vėžės atsidursiančių gyventojų, kurių namus reikėtų griauti, jeigu vėžė būtų tiesiama pagal WVIIA/IIB variantą, susirinkimas. Susibūrė protesto komitetas, kuris bendradarbiaudamas su Punsko savivaldybe renka parašus prieš šį „Rail Baltica“ projekto variantą. Parašų jau baigiama surinkti.

Lenkijos lietuvių bendruomenė ir kitos lietuvių organizacijos raštu kreipėsi į Lenkijos ir Lietuvos premjerus, prašydamos, kad „Rail Baltica“ maršrutą būtų renkamasi ne per Punsko miestelį. Rašte rašoma:

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

mus pasiekė informacija, kad tiesiant tarptautinę geležinkelio liniją E75 pagal vieną iš variantų WVIIA/VIIB vėžę planuojama tiesti per Punską ir pačiame miestelyje statyti traukinių stotį (šiuo metu tiek vėžė, tiek stotis yra apie 2 km nuo Punsko). Deja, tokie planai mums yra visiškai nepriimtini, kadangi griauna ligšiolinę miestelio infrastruktūrą. Pagal šį projektą numatoma griauti gyvenamuosius namus, o kitų gyventojų, kuriems šalimais būtų nutiesta vėžė, negrįžtamai pakeistų gyvenimo kokybę, jų nekilnojamasis turtas visiškai nuvertėtų. Be to, vėžė atkirstų dalį Punsko gyvenamųjų namų nuo likusios miestelio dalies.

Suvokiame, kad XXI amžiuje tokio tipo investicijos tiek Lenkijai, tiek Lietuvai yra labai reikalingos ir svarbios, tačiau manome, kad yra galimybių aplenkti vienintelį Lenkijoje likusį lietuvišką miestelį. Punskas laikomas Lenkijos lietuvių sostine. Nuo neatmenamų laikų čia įsikūrusi lietuvių tautinė mažuma gyvena kompaktiškai savo etninėse žemėse, per šimtmečius suformavo savo tradicijas. Punskas tapo jos kultūros centru – tai vienintelė gyvenvietė, kur daugumą gyventojų sudaro lietuviai, čia veikia vaikų darželis, pagrindinė mokykla ir licėjus, kur mokymas vyksta gimtąja lietuvių kalba. Punske yra leidžiami lietuviški periodiniai leidiniai, čia veikia leidykla, kur spausdinamos lietuviškos knygos, bažnyčioje atnašaujamos pamaldos lietuvių kalba, yra du etnografiniai muziejai, Lietuvių kultūros namai ir veikia etninės kultūros draugija, per metus surengiama vidutiniškai apie 50 kultūros renginių. Ši specifika lemia, kad jauni šio krašto žmonės, išsibarstę po visą Lenkiją ir kitus kraštus, sulaukę vaikų grįžta gyventi į Punską, kad galėtų užtikrinti savo atžaloms ugdymą lietuviškoje aplinkoje, mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba. Paradoksalu, bet minėtą geležinkelio vėžę ketinama tiesti per naują, vis dar statomą gyvenamųjų namų rajoną (arba visiškai šalia jo). Manome, kad tokio tipo investicija, einanti per patį miestelį, labai paspartins šios gyvenamosios vietovės demografinį nuosmukį.

Punskas – vienintelis miestelis už Lietuvos ribų, kur didžiąją daugumą sudaro lietuviai, bus mechaniškai išardytas. Manome, kad tai būtų didžiulis nuostolis tiek lietuvių kultūrai, tiek pasauliniu mastu, nes ypač šiuo globalizacijos laikmečiu Punsko specifika yra itin reta ir įdomi į Lenkiją atvykstantiems turistams. Beje, toks mechaninis ardymas pažeistų ES Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų konvenciją.

Todėl kreipiamės į Jus prašydami atsižvelgti į mūsų argumentus ir minėtą E75 geležinkelio liniją tiesti kitu maršrutu, aplenkiant Punsko gyvenvietę.