Eisena

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

Turbūt jau įpratome, kad liepos mėnesį Punsko miestelyje šurmuliuoja teatralai. Šiemet į Klojimo teatrų festivalį jie rinkosi liepos 14 d. Pirmą kartą dėl etnografinės sodybos remonto šventė vyko ne buities muziejuje, o kultūros namų scenoje. Anaiptol, renginį pradėjome prie akmens, skirto pirmojo vaidinimo mūsų krašte 100-mečiui. Šiemet sukanka 120 metų nuo lietuviško teatro gimimo, todėl visą renginį skyrėme būtent šitam faktui pagerbti ir prisiminti.

Eiseną nuo buities muziejaus iki kultūros namų tradiciškai lydėjo „Klumpės“ kapela (vad. A. Maziliauskas). Mirguliavo dalyvių kostiumai, teatrų marškinėliai, vėjyje pleveno teatrų vėliavos, skambėjo dainos ir smagus juokas. Susirinkusius pasveikino LKN direktorė Asta Pečiulienė ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė Vita Vadoklytė. Prasidėjo spektakliai, kurių šiemet parodyta 8, iš jų 5 pastatyti mūsų krašte ir 3 teatrai atvyko iš Lietuvos.

Pirmieji scenoje pasirodė šeimininkai – Punsko LKN jungtinis teatras – vaikų „Kregždutė“, jaunių „Kregždė“ ir Klojimo teatras. Jie suvaidino 120-metį švenčiančią Keturakio 3 veiksmų komediją „Amerika pirtyje“ (rež. J. Malinauskaitė-Vektorienė). Apie spektaklį rašyta ankstesniame „Aušros“ numeryje, tad pasidalysiu informacija, kur šitas pastatymas buvo suvaidintas – Birštono festivalyje „Jausmų sala“, Šakiuose ir didžiausiame Baltijos šalių teatrų festivalyje „Baltijos rampa“ Kretingoje. Pastarajame punskiečiai atstovavo pasaulio lietuviams, mat 2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai, o šis akcentas buvo ir „Baltijos rampoje“. „Ameriką pirtyje“ žiūrovai galės dar pamatyti rugpjūčio 20 d., kai jungsimės prie LMTS akcijos – tądien visi teatrai prisimins pirmą lietuviško vaidinimo pastatymą.

This slideshow requires JavaScript.

Birštono kultūros centro teatras suvaidino pasaulinės dramaturgijos klasiką – A. Čechovo „Mešką“. Režisierius Rimantas Jacunskas – išradingas išdaigininkas, Punsko krašto teatralų bičiulis, šviesus ir dvasingas žmogus. Jo pastatymai visada žavi puikia scenografija, kurią dažniausia pats ir kuria. Birštoniečiai dar kartą priminė klasikinę A. Čechovo komediją, kurią pateikė taip, kaip patys ją suvokia.

Nepaprastai daug jautrumo ir šilumos į sceną atnešė Punsko III amžiaus universiteto ir Kovo 11-osios licėjaus jungtinis teatras. Vadovė Rūta Burdinaitė, subūrusi didelį pulką žmonių, šįkart prabilo senų nuotraukų istorijomis. „Prisiminimų mugė“, mat taip pavadinta ši kompozicija – mūsų krašto autentiški žmonių pasakojimai apie praeitį, vaikystę, gyvenimo vingius. Atgyjančios nuotraukos atgaivindavo ir prisiminimus – o jų kaip ir gyvenimas – visokių. Vieni graudino, kiti kėlė juoką, nostalgiją. Rūtai visuomet pavyksta pasiekti žiūrovų širdis ir suburti kartas.

Suvalkų lietuviai festivalyje dalyvavo 2-ą kartą. Šiemet jie suvaidino S. Kapnio šmaikščią komediją „Plutelė ir pelės“ (rež. J. Malinauskaitė-Vektorienė). Kukli scenografija, palėpėse surasti kostiumai – neatbaido suvalkiečių nuo teatro žaidimų. Puikūs aktorių darbai pastebėti ir pirmų į Lietuvą gastrolių metu. Respublikiniame mėgėjų teatrų festivalyje-konkurse „Kazimiera Kymantaitė – nacionalinės dramaturgijos puoselėtoja“ Kuršėnuose, komisijos sprendimu Suvalkų teatrui skirti 2 apdovanojimai – pagrindinis I laipsnio diplomas ir dovana už „Nacionalinės dramaturgijos interpretaciją“. Maža to – būtent iš Kuršėnų suvalkiečiai parsivežė teatro emblemą – vėliavą, kurią sukūrė ir padovanojo režisierius Petras Valskys.

 Anykščių kultūros centro teatras – vienas ryškiausių Lietuvoje. Režisierius Jonas Buziliauskas – neeilinio talento režisierius ir aktorius. Puikiai prisimename jo šauniai suvaidintus istorinių dramų pagrindinius personažus. Šįkart nustebino visus kitokiu įvaizdžiu. S. Mrožeko „Emigrantai“ – tragikomedija, pasakojanti apie sunkią emigranto dalią, svajones ir realybę, gyvenimą be spalvų. Puikiai suvadintas spektaklis. Aktoriai Linas Pauliukas ir Jonas Buziliauskas įrodė, kad mėgėjų teatralai niekuo nesiskiria nuo profesionalų – vienodai keri, vienodai žavi, vienodai nukelia į dramos pasaulį.

Festivalyje premjeros sulaukė ir „Auroros“ teatro juodoji komedija „Juodas sapnas“. Arnoldas Vaznelis – talentingas ir kūrybingas ne tik muzikos, bet ir teatro srities jaunuolis. Parašė pjesę, susišaukė komandą ir pastatė spektaklį apie mūsų pačių baimes, ribotumą, užsidarymą. Išradingai sužaistas teatrinis veiksmas prajuokino visą salę. Praeitais metais jo sukurtas muzikinis spektaklis „Kol širdis vis dar plaka“ sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Džiugu matyti, kad auga jauna mūsų krašto teatro puoselėtojų karta.

Seinų mėgėjų teatras „Kultuvė“ suvaidino V. Krėvės „Raganių“. Eugenija Pakutkienė daugelį metų aria Seinų krašto teatro dirvonus. Šis pastatymas tikrai įdomus ir turiningas. Genutės dėka, seiniškiai puoselėja lietuviško teatro tradicijas, bendradarbiauja su Lietuvos teatro mėgėjais – dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir teatro šventėse.

Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“ – seni geri bičiuliai. Šiemet teatrui ir jo režisieriui Kęstučiui Krasnickui įteikėme „Melpomenės drugelį“ už ilgametį bendradarbiavimą ir draugystę. A. Činiarovo situacijų komedija „Brangusai pabučiavimas“ – puikių aktorių darbų puokštė. Kęstučio pastatymai visada „švarūs“, visada nuoširdūs, visada su išmone ir talentu atlikti.

XXVIII klojimo teatrų festivalį vedė Punsko klojimiečiai – Darija Vyšniauskienė ir Robertas Vektorius, vaidinę Bekampių šeimyną (personažai iš „Amerikos pirtyje“). Šventė vainikuota apdovanojimais, padėkų žodžiais ir bendra dalyvių vakarone.

Norėčiau pasidžiaugti puikia savo teatralų komanda, kuri nepatingėjo ir susirinko pinti ąžuolo vainikų, atsakingai globojo svečių teatrus, vedė renginį. Padėkos žodžiai ir žiūrovams – jų visuomet buvo, jei ne sausakimša, tai tikrai beveik pilna salė. Ačiū šventės rėmėjams: Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijai bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijai.

Belieka laukti kitų metų, suremontuoto buities muziejaus, naujų pastatymų, pilnos salės žiūrovų ir to džiaugsmo ir bendravimo, kurį teikia teatras.