iš: sejny.net

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau mėnuo praėjo nuo vadinamojo Seinų sukilimo, kuris taip iškilmingai ir trankiai paminėtas Seinuose. Beje, www.radio.bialystok.pl pranešė, kad Krasnapolyje atidengtas paminklas Seinų sukilimo didvyriams – jis „primena, kad šis kaimas pirmas išlaisvintas iš lietuvių okupacijos“. Seinuose ant Vyskupų rūmų iki dabar kabo plakatas su užrašu „Seinų žemė sveikina pergalingo sukilimo jubiliejaus minėjimo dalyvius“. Pasirodo, Seinų krašte vis dar kovojama su šimtamečiais vaiduokliais. Galime paklausti, ką šis minėjimas gera, nauja davė šio krašto plėtrai ir čia gyvenantiems paprastiems žmonėms. Manau, kad vis dėlto buvo žengtas žingsnis atgal santykiuose tarp lenkų ir lietuvių. Pastarąjį šimtmetį čia gyvenanti visuomenė labai sunkiai vadavosi iš praeities šešėlių. Atrodė, kad įvykių šimtmetis padės pasiekti tiesiąją ir pradėti kurti kokybiškesnius santykius. Kai lietuvių atstovai buvo pakviesti dalyvauti renginio organizacinio komiteto darbuose, atrodė, kad iš tikrųjų įvyks esminis lūžis. Gaila, bet proga praleista – tai neįvyko. Lenkų visuomenei svarbiau dar kartą pademonstruoti savo jėgą ir pergalę prieš lietuvius, užuot kartu pagerbus prieš šimtą metų abiejose pusėse kovojusių ir žuvusių atminimą, ir pradėti drauge kurti šio krašto ateitį bendradarbiaujant. Verta paskaityti „Tygodnik TVP“ skelbiamą interviu (https://tygodnik.tvp.pl/44026431/polacy-przeciw-litwinom-zapomniane-powstanie-w-sejnach) su prof. Vieslavu Janu Visockiu (Wiesław Jan Wysocki). Tiek pervertinama tikrovė, kad pasak profesoriaus, net ir paminklą Antanui Baranauskui pastatė Lenkijos valstybė.