suvažiavimo dalyviai

Janina Macukonienė

Prabėgus 3 metams nuo pastarojo Šv. Kazimiero draugijos suvažiavimo šių metų lapkričio 9 d. vėl iškilmingai paruoštoje „Lietuvių namų“ didžiojoje salėje rinkosi šios draugijos atstovai. Suvažiavimo dalyviai ir svečiai pirmiausia Seinų bazilikoje išklausė atnašaujamas šv. Mišias už mirusius ir gyvuosius Šv. Kazimiero draugijos narius ir už sėkmingą šios draugijos veiklą. Mišias atnašavo ir prasmingą pamokslą šia proga pasakė Seinų parapijos lietuviams patarnaujantis kunigas Jaroslav Kalinovskij. Jis taip pat aktyviai dalyvavo viso suvažiavimo darbuose.

Kaip vėliau pranešė suvažiavimo išrinkta mandatų komisija, iš 55 kviestų atstovų atvyko 44. Suvažiavimą pradėjo draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius, kuris trumpai priminė šios Draugijos garbingą praeitį, nuoširdžiai pasveikino atstovus bei garbingus svečius ir suteikė jiems balsą.

Į suvažiavimą atvyko žinomas Lietuvos istorikas Gintautas Šapoka. Jis pirmas tarė sveikinimo žodį suvažiavimo dalyviams ir įteikė Šv. Kazimiero draugijai labai brangią dovaną – V. Mažylio surasto Vasario 16-osios akto kopiją. Istorikas išreiškė susižavėjimą mūsų krašto draugijų veikla, priminė Seinų reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui XX a. pradžioje ir palinkėjo sėkmingų suvažiavimo darbų. Vėliau G. Šapoka aktyviai dalyvavo suvažiavimo metu vykusioje diskusijoje. Suvažiavimo dalyvių pasveikinti atėjo taip pat Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė, ambasadorė Izolda Bričkovskienė. Ji pastebėjo, kad šio krašto visuomenė, kurią turėjo progos matyti prieš 20 metų, dabar smarkiai pasikeitusi, kaip ir aplinka, kurioje gyvena, ir tautiniai santykiai Seinuose.

Po įžanginių kalbų išrinkti suvažiavimo pirmininkai – Robertas Vektorius ir Violeta Andzelytė. Toliau buvo renkamos komisijos: mandatų – Jonas Marcinkevičius, Kazimieras Rėkus ir Jovita Jančiulytė; rinkimų – Rūta Burdinaitė, Cilė Grizevičienė ir Silvestras Nevulis; nutarimų – Nastutė Sidarienė, Janina Macukonienė ir Genutė Pakutkienė. Sudarius komisijas, vedėjai pakvietė savo kadenciją baigusį draugijos pirmininką pateikti ataskaitą.

Algirdas Vektorius labai plačiai aptarė Šv. Kazimiero draugijos veiklą nuo 2016 m. iki 2019 lapkričio mėn. pabaigos. Savo ataskaitą gausiai iliustravo filmuota medžiaga ir skaidrėmis iš draugijos renginių, posėdžių ir šventkelionių, kurių surengta tikrai nemažai. Draugija kasmet kovo 4-ąją rengdavo Kazimierines su šv. Mišiomis, giedojimais, įdomiomis meninėmis programomis, kuriose pasirodydavo mūsų krašto meno kolektyvai ir svečiai iš Lietuvos. Kasmet vėlyvą rudenį mokiniams rengiamas konkursas apie Lietuvos ir jaunimo globėją šv. Kazimierą (2018 m. apie du Dievo tarnus: šv. Kazimierą ir palaimintąjį Teofilių Matulionį, o 2019 m. apie šv. Kazimierą ir palaimintuosius Teofilių Matulionį ir Jurgį Matulaitį). Daug Šv. Kazimiero draugijos narių vyko į šventkeliones, kurias rengė valdyba. Tai išvykos į Kaune vykusį susitikimą su Šventuoju Tėvu Pranciškumi, į Vilnių – Teofilio Matulionio paskelbimo palaimintuoju proga, į Gailestingumo kongresą, į Videniškius – padėkos šv. Mišias už Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju, į Šiluvos atlaidus ir kt.

 Šv. Kazimiero draugijos atstovai artimai bendravo su Balbieriškio bendruomene, o ypač su joje veikusia „Vidupio“ bendrija ir jos vadovu, saleziečių spaudos platintoju Alfonsu Vitkausku, kuris pats arba kartu su kitais nariais atvykdavo į kiekvieną Šv. Kazimiero draugijos renginį arba kviesdavo mūsų draugijos narius į ten rengiamas šventes, įvairius renginius. Aptariamuoju laikotarpiu Draugija surengė 6 tarybos ir 12 valdybos posėdžių. Baigdamas ataskaitą pirmininkas perskaitė pastarojo suvažiavimo nutarimus ir pakomentavo, kaip jie vykdyti. Tradicinės draugijos veiklos formos rūpestingai vykdomos. Nuolat ir labai sąžiningai jau septinti metai veikia maldos grupė. Jos nariai renkasi kiekvieną ketvirtadienį ir kartu meldžiasi, aktyviai dalyvauja religinėse šventėse, švenčia savo veiklos jubiliejus. Pirmininkas pasidžiaugė, kad pavyko įgyvendinti nutarimus dėl Vasario 16-osios iškilmingo šventimo kartu su visa bendruomene, kad per Mindaugines atvyko daug žmonių prie A. Baranausko paminklo giedoti Lietuvos himno, kad pavyko atnaujinti šv. Agotos koplytėlę. Atkreipė dėmesį, kad su jaunimu sėkmingai bendraujama, įtraukiant mokinius į kasmetinius konkursus apie Lietuvos šventuosius. Pagyvenę žmonės noriai vyksta į šventkeliones. Gražiai dirba taip pat Šv. Kazimiero draugijos muzikinis kvartetas, kuris puošia savo dainomis ne tik šios draugijos renginius. Nevisiškai pavyko sukurti lietuvišką parapijos tarybą. Nebuvo galimybių taip pat surasti tinkamos vietos dovanotoms lietuviškoms knygoms.

Po draugijos pirmininko ataskaitos, revizijos komisijos atstovas Juozas Kubilis perskaitė finansų patikrinimo protokolą. Pasibaigus ataskaitiniams pranešimams, pirmininkas ragino suvažiavimo dalyvius pasisakyti apie ataskaitos turinį ar draugijos veiklos klausimais. Pirmasis į raginimą atsiliepė Vytautas Grigutis, kuris papriekaištavo, kad draugija per mažai dėmesio skiria bendravimui su dvasininkais ir nesistengia tinkamai ginti lietuvių kunigų, dirbančių mūsų krašte, interesų ir, vengdama konfrontacijos su parapijos vadovais, tinkamai negina lietuviškos sielovados reikalų. Ragino per šv. Mišias, atnašaujamas Vasario 16-osios proga, įnešti į bažnyčią Lietuvos vėliavą, o prie lietuviško altorėlio Dievo Kūno procesijos metu suburti tautiškais drabužiais apsirengusį jaunimą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kaimuose reikia rengti daugiau draugijos susirinkimų ir taip artimiau bendrauti su žmonėmis, o revizijos komisijos protokole tiksliau pateikti išlaidas. Kunigas Jaroslavas pridūrė, kad pasigedo Šv. Kazimiero draugijos delegacijos per užsienio lietuvius globojusio vyskupo Antano Pauliaus Baltakio laidotuves.

Diskusijai skirtu laiku buvo ir daugiau siūlymų tolimesnei draugijos veiklai. Valsčiaus viršaitis Darius Lastauskas kalbėjo apie labai reikalingą viešumą ir atvirumą pristatant svarbius lietuviams reikalus. Skatino bendradarbiauti su savivaldybe, vykdant lietuvybės puoselėjimo darbus švietimo, kultūros srityje. Taip pat pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas įmanomas tik tada, kai yra abipusis palaikymas. Šv. Kazimiero draugija turėtų remti lietuvius kandidatus savivaldybių rinkimuose, nes tik su tokiomis pajėgomis galima kažką nuveikti.

 Svečias iš Lietuvos Alfonsas Vitkauskas dėkojo Šv. Kazimiero draugijai už gražų bendradarbiavimą. Patarė organizuoti kaimuose susirinkimus ir aukoti šv. Mišias kaimo intencija. Susitelkimas pamaldų proga labiau suburia bendruomenes ir skatina kartu veikti. Kitas svečias Gintautas Šapoka ragino aktyviau kovoti su įvairiais neteisėtais veiksmais iš lenkų pusės. Tikino, kad reikia išdrįsti kreiptis taip pat į Lietuvos politikus, kad jie ryžtingiau gintų mūsų tautos interesus.

Konkrečių pasiūlymų pateikė ir kiti suvažiavimo dalyviai. Stasė Miliauskienė priminė, kad būtina remti mūsų krašte leidžiamą lietuvišką spaudą – sugėdino tuos, kurie „neįstengia“ prenumeruoti tikrai mažai kainuojančios „Aušros“ ar „Suvalkiečio“, o juk „Šaltinį“ gauname už dyka. Vladas Klimasara padėkojo kunigui Jaroslavui, kad atkakliai gina lietuvių kalbos teises lietuviškose pamaldose, atkreipė dėmesį į tai, kad labai lengvai, dėl mūsų pačių kaltės, galime prarasti tai, kas taip sunkiai Seinų parapijoje buvo iškovota – lietuviškas pamaldas Seinų ir Žagarių bažnyčiose. Juozas Kubilis pasiūlė atminimo lenta Seinų bazilikoje įamžinti kovotojus už lietuviškas pamaldas. Tie žmonės tikrai nusipelnė pagarbos, o kadangi tų atminimo lentų bažnyčioje yra nemažai, tai dar viena tikrai nepakenktų. Lentoje gal sudėtinga būtų išvardyti visų kovotojų pavardes, bet galima pateikti bendrojo pobūdžio informaciją. Pratęsdama temą apie lietuviškas pamaldas, taip pat pasisakė Onutė Buračiauskienė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad kažkodėl negalime nei Seinuose, nei Žagariuose dalyvauti lietuvių kalba atnašaujamose šv. Mišiose Dievo Kūno šventės metu ir per Visų Šventųjų iškilmes, nors anksčiau tos pamaldos būdavo. Pareiškė, kad mums šv. Mišios tomis dienomis labai reikalingos. Jai pritarė ir kiti suvažiavimo dalyviai. Pirmininkas ir Petras Žardeckas aiškino, kad dar kunigo Bernardo Augaičio laikais pradėjus bendrojoje procesijoje nešti vieną lietuvišką altorėlį, nedaug lietuvių pasilikdavo lietuviškose mišiose 13 val.

 Jonas Vilkelis paragino dar kartą kreiptis į parapijos kleboną su prašymu, kad būtų pakeistas lietuviškų šv. Mišių laikas Seinų bažnyčioje. Sakė pastebėjęs, jog nemažai lietuvių atvyksta į lenkiškas pamaldas vien dėl to, kad jos vyksta daug patogesniu žmonėms laiku, rytinėmis valandomis, o 13 val. labai nepatogi ūkininkams ir kitokį darbą dirbantiems žmonėms. Onutė Skripkienė paprašė pagalbos Žagarių bažnytėlės giedotojams. Skundėsi, kad trūksta gerai sutvarkyto čia giedamų giesmių tekstų rinkinio, užtat sunku giedotojams susirasti įvairiuose maldynuose tą giesmę, kurią pradeda vedančioji. Su šiuolaikinės technikos galimybėmis tokį rinkinėlį draugijai gal nesunku būtų paruošti.

Delegatai absoliučia balsų dauguma patvirtino revizijos komisijos protokolą ir pritarė pirmininko ataskaitai. Vedėjas padėkojo lig šiol dirbusiam pirmininkui, paprašė teikti kandidatus į Šv. Kazimiero draugijos pirmininkus naujajai kadencijai. Pasiūlyta, kad darbą toliau tęstų Algirdas Vektorius, motyvuojant, kad ligšiolinė veikla visus narius visiškai tenkina ir ne vieną kadenciją ėjęs šias gan sudėtingas pareigas žmogus turi daug patirties. Pasiūlyta taip pat 13 kandidatų į draugijos tarybos narius ir 3 į revizijos komisiją. Kol buvo ruošiami slaptojo balsavimo balsalapiai, nutarimų komisija pagal diskusijos metu išsakytus siūlymus, pageidavimus, ataskaitoje pateiktus duomenis, formulavo suvažiavimo nutarimus – naujas gaires tolimesniam draugijos darbui. Pasibaigus rinkimams, nutarimai buvo perskaityti ir visų suvažiavimo dalyvių patvirtinti.

Iš rinkimų komisijos pirmininkės Rūtos Burdinaitės perskaityto protokolo sužinojome, kad Šv. Kazimiero draugijos pirmininku išrinktas Algirdas Vektorius (43 balsai), o tarybos nariais tapo Violeta Andzelytė, Jonas Dabulis, Romas Griškevičius, kun. Jaroslavas Kalinovskij, Onutė Buračiauskienė, Stasė Miliauskienė, Juozas Marcinkevičius, Janina Grigutytė, Elena Vasiliauskienė, Jovita Jančiulytė. Viešai buvo renkama revizijos komisija. Ją sudarė Onutė Skripkienė, Genutė Pakutkienė ir Juozas Kubilis.

Pirmininkui Algirdui Vektoriui įteikta padėkos ir sveikinimo puokštė. Suvažiavimas baigėsi bendra nuotrauka ir pietumis prie švediško stalo.

 2019-11-08 Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugijos IX suvažiavime nutarta:

1. Toliau rengti ir plėsti Šv. Kazimiero maldos grupės veiklą. Įpareigoti ją vadovauti rožinio maldai spalio mėnesį Seinų bažnyčioje (bent vieną sekmadienį).
2. Skatinti tęsti gegužinių pamaldų prie lietuviškų kaimų kryžių ir Žolinės vainikų pynimo tradicijas.
3. Toliau rengti bažnytinių chorų šventę gegužės mėnesį Žagariuose.
4. Toliau rengti mokyklinio jaunimo žinių ir dailės konkursus apie Šv. Kazimierą – Lietuvos ir jaunimo globėją bei kitus Lietuvos šventuosius.
5. Dėti pastangas, kad Seinų kunigų seminarijos absolventai patektų į palaimintųjų gretas, populiarinti jų veiklą, teikti liudijimus apie jų dėka patirtas malones .
6. Vasario 16-osios intencija atnašaujamų šv. Mišių metu iškilmingai įnešti Lietuvos vėliavą į bažnyčią ir pagarbiai dalyvauti su ja pamaldose.
7. Dažniau susitikinėti su kaimų bendruomenėmis, organizuoti susirinkimus. Telkti žmones bendrai maldai, aukojant šv. Mišias kaimuose jų intencija.
8. Bendradarbiauti su vietos savivaldybėmis lietuvybės išlaikymo klausimais, remti lietuvius kandidatus rinkimų į savivaldybes metu.
9. Palaikyti lietuvišką spaudą, raginti ją prenumeruoti.
10. Atkreipti Lietuvos valdžios atstovų dėmesį į akivaizdžius lietuvių teisių pažeidinėjimo atvejus Lenkijoje ir Lietuvoje.
11. Skatinti jaunimą dalyvauti lietuviškose bažnytinėse iškilmėse, atstovauti lietuviams procesijose, vilkint tautinius drabužius.
12. Daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su lietuvių kunigais, dirbančiais mūsų krašte, padėti ginti jų interesus ir išlaikyti lietuvių kalbą bažnyčiose.
13. Prie Šv. Kazimiero draugijos sukurti lietuvių atstovybę, kuri gintų lietuvių sielovados reikalus.
14. Tęsti šventkelionių į įvairias Lietuvos šventoves, religines iškilmes organizavimo tradicijas.
15. Įamžinti lietuvių kovotojų-giedotojų už lietuviškas šv. Mišias Seinuose žygdarbį, pagerbiant juos atminimo lenta Seinų Bazilikoje.
16. Stengtis, kad šv. Mišios lietuvių kalba Seinų parapijoje vyktų visų bažnytinių švenčių metu, įskaitant ir Dievo Kūno šventę bei Visų Šventųjų dieną.
17. Kreiptis į Seinų kleboną, kad pakeistų lietuviškų šv. Mišių laiką iš 13 val. į 9 arba 10 val.
18. Padėti Žagarių bažnytėlės giesmininkams parengti ir išspausdinti jų giedamų giesmių giesmynėlį, kurį naudotų savo reikmėms.
19. Bendradarbiauti su kitomis Lenkijos lietuvių draugijomis svarbiais mūsų krašto sielovados klausimais.