Irena Gasperavičiūtė

Irena Gaspervičiūtė, „Aušros” redaktorė

Kalėdų laikotarpis šiemet užsitęsė, ypač kai kuriose mokyklose. Pavyzdžiui, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje į suolus vaikai sugrįžo tik po Trijų karalių, mat kiekviena mokykla turi galimybę dėl kelių laisvadienių apsispręsti pati. Taigi per šventes tikrai galima buvo atsipūsti. Juolab kad seiniškiai sausio 5 d. gavo puikią likimo dovaną. Trijų karalių išvakarėse 13 val. šv. Mišias atnašavo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai Edmundas Putrimas, mišiose Kalėdų giesmes giedojo Punsko lietuvių kultūros namų mišrusis choras „Dzūkija“, vadovaujamas Vido Simanausko. Tikra puota sielai! Beje, tikinčiųjų bazilikoje irgi susirinko tikrai nemažai, nors apie atvykusius svečius iš anksto nelabai kas ir žinojo.

Artėjant Sausio 13-ajai, interneto platybėse gausu nuomonių apie „karą dėl šių įvykių simbolikos“. Analitiniu mokslininko žvilgsniu portale prigimtine.lt į šį klausimą pažvelgė lietuvių mitologė, tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė, kuri nagrinėja, iš kur atsiradęs Europos tradicijoje neužmirštuolės simbolis, aptaria lietuvių kultūrai artimesnę augalų simboliką ir pripažindama, kad „neužmirštuolė yra labiau emblema ar alegorija, nei simbolis, o jos reikšmė išryškėja ne per patį vaizdinį, o per jam pavadinime paskirtą reikšmę“. Galų gale mokslininkė daro išvadą, kad „neužmirštuolės iniciatyvos sumanytojų pasirinktas simbolis, jo klišinis perkėlimas iš kito kultūrinio konteksto į Lietuvą atveria savosios kultūros bei jos sąsajų su Europos simboliniais ištekliais neišmanymą. Nesinaudodami prigimtinių simbolių žodynu ir nepuoselėdami savo kūrybinių galių, skurdiname savo kultūrą“. Prie šios nuomonės nebėra ką pridurti. Taigi belieka nepasiklysti renkantis – net ir simbolius.