Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šventės veja šventes. Beje, koks gyvenimas būtų be švenčių? Nuobodus, nykus, kasdieniškas. Plačiai paminėję Vasario 16-ąją, ruošiamės Kovo 11-ajai, kuri šiemet ypatinga – minėsime laisvos Lietuvos 30-metį. Jau daugiau kaip 60 metų Punske veikianti lietuviška vidurinė mokykla tuoj po Nepriklausomybės akto paskelbimo pasikrikštijo garbingu Kovo 11-osios vardu, tad ir pagrindinį minėjimą lietuvių bendruomenei rengia Punsko licėjus. Šiais ypatingais metais į šventę buvo kviečiamas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Neseniai sužinojome, kad prezidentas atvykti negalės. Tačiau šventės svarbos tai nė kiek nesumažina. Punske pagrindinis jubiliejinis renginys vyks kovo 8 d. Pradėsime 12.15 val. šv. Mišiomis, po to vyks minėjimas Punsko lietuvių kultūros namuose.

Likimas man buvo toks malonus, kad anuomet 1990 metais pati galėjau ne tik iš arti stebėti Lietuvos kelią laisvės link, bet kartu su visa tauta dalyvauti vykstančiuose mitinguose – dainuojančioje revoliucijoje, kaip kažkas teisingai praminė Lietuvos kelią į Kovo 11-ąją.

Valstybinės lietuvių kalbos komisija jau kelinti metai laikotarpį nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. skelbia Lietuvių kalbos dienomis. Jeigu neturėsime progos dalyvauti kokiame nors kalbai skirtame renginyje, konkurse, konferencijoje, ar panašiai tai bent pasistenkime vengti masiškai į mūsų tarmę besiveržiančių barbarizmų. Jų išvengti galime tik sąmoningai kontroliuodami savo kalbą, tačiau tai daryti tikrai verta, nes juk mus girdi mūsų vaikai. Anot Vydūno, „maišyta kalba temdo žmogaus sąmonę“, o Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: „Aš girdžiu tave kalbant ir galiu pasakyti, kas tu esi.“ Taigi mūsų kalba liudija mus pačius.