iškilmių dalyviai

Eugenija Pakutkienė

2020 m. kovo 1 d. Seinuose mišiomis ir šventine programa „Lietuvių namuose“ paminėta lietuvių tautos globėjo šventojo Kazimiero diena. Pirmiausia iškilmingose šventose mišiose Seinų bazilikoje melstasi už šv. Kazimierą, prašant jo užtarimo kiekvieno kasdienoje. Tai garbei šv. mišias atnašavo kun. Jaroslavas Kalinovskij, sveikino, laimino, linkėjo kloties ir šv. Kazimiero pritarimo – draugijai, nariams, maldos grupei. Mišiose giedojęs Seinų lietuvių choras šv. Kazimierą pagerbė sugiedoję „Šv. Kazimiero himną“.

Po mišių visi rinkosi „Lietuvių namuose“. Kolektyvus, svečius ir susirinkusius pasveikino šio minėjimo organizatorius Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius. Pristatė šios atgaivintos draugijos veiklos 30-metį bei leidžiamo „Šaltinio“ 15-metį. Padėkos raštą ir gėles skyrė buvusiai ketvirtinio leidinio „Šaltinis“ redaktorei Jolantai Malinaukaitei-Vektorienei. Gėlėmis ir šiltais žodžiais pasveikino iki šiol ėjusią šio leidinio maketuotojos pareigas naują redaktorę Boženą Bobinienę, kuri ragino rašyti ir linkėjo naujų autorių bei idėjų. Pasisakė „Vidupio“ bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vitkauskas iš Alytaus su literate „Alytaus naujienų“ redakcijos darbuotoja Birute Oriniene, kuri padovanojo savo a. a. vyro Kęstučio Orino knygelių apie žymų Alytaus chirurgą Stasį Kudirką, sakę, kad „Lietuva vėliausiai priėmė krikščionybę iš pagoniškų kraštų“, palinkėjo kad šv. Kazimieras lydėtų Lietuvos jaunimą.

Meninėje dalyje su sveikinimais, apie gavėnios susilaikymą nuo linksmybių, šiam laikmečiui tinkamomis dainomis ir eilėmis, su gavėnios papročių minėjimu scenoje pasirodė folkloro ansamblis „Kukalis“ iš Merkinės su vad. Laimute Jakštiene. Pradžioje pasisveikino dzūkiškai ir giesme palinkėjo bei paprašė „Dzievo pagalbos“. Dainavo daug dainų be akompanimento, suderindami balsus, pažėrė ir papročių, vienas jų – jei prieš gavėnią vieversiai sučirena, nelauk greito pavasario. Šiemet taip gali ir būti, nes anksti pradėjo čirenti pas mus vieversiai. Atliko dainų apie gimtinę, apie savo gimtąją Merkinę, apie Kukalį, išsakė tarytum palinkėjimą savais žodžiais: „… branginkit prisiminimus, saugokit viltį ir svajones, tuo suteiksite džiaugsmo kitam ir sau pačiam“.

Scenoje išsirikiavęs LLEKD ansamblis „Gimtinė“ iš Punsko su vad. Angele Bapkauskiene, pastebėję, kad šv. Kazimieras yra Mergelės Marijos gerbėjas, iš „Giesmyno“ pagiedojo seną giesmę tarytum maldą „Mieliausioji Ponia mano…“ ir liaudies dainą „Ankstų rytelį“. Seinų krašto vokalinė grupė „Galadusys“, vad. Laima Jakulevičienė, atliko dvi dainas. Šv. Kazimiero draugijos vyrų kvartetas ir vad. Gediminas Nevulis padainavo naujų dainų apie Lietuvą, gimtinę.

Šv. Kazimiero draugija šiemet jau septintus metus rengė Seinuose Lietuvių tautos globėjo šventojo Kazimiero dienos minėjimą.

Po šventinio minėjimo vyko bendravimas su vaišėmis. Renginį rėmė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Mūsų krašto Šv. Kazimiero draugija tęsia 1925–1936 m. Vilniaus krašte veikusios Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos tradicijas. 1992 m. draugija turėjo 18 skyrių: Seinuose, Burbiškiuose, Žagariuose, Aradnykuose, Bubeliuose, Dusnyčioje, Juodeliškėje, Klevuose, Krasnave, Lumbiuose, Naujasodėje, Radziūčiuose, Rakelijoje, Ramonuose, Rimkežeriuose, Sankūruose, Skarkiškėse, Suvalkuose ir vienijo apie 500 narių. 1997 m. Seinuose vykusiame draugijos II suvažiavime buvo likę 13 skyrių.

Seniau šis Kazimiero vardas buvo daug plačiau paplitęs mūsų krašte, kaimai konkuravo rengdami vakarus, vaidinimus – beveik visuose kaimuose daug kur veikė Šv. Kazimiero draugijos skyriai, todėl berniukai dažnai buvo krikštijami šio šventojo globėjo vardu.

Šv. Kazimiero draugijos veikla Seinuose ypatinga, jos aktyvūs veikėjai stengėsi dėl „Lietuvių namų“ statybos, renkamų lėšų sklypui įsigyti, statybomis. Po atidarymo „Lietuvių namus“ apie 3,5 metų administravo Šv. Kazimiero draugijos organizacinis komitetas. Po to 1999 m. gruodį „Lietuvių namų“ administravimą perėmė Vysk. A. Baranausko fondas.

Seinuose atgaivintos Šv. Kazimiero draugijos pirmas viešas pasirodymas vyko Žagariuose 1990 m. gegužės 22 d. per „Šešupės“ kryžiaus pašventinimą prie Žagarių bažnytėlės. Tuomet pasisakė atgimstančios Šv. Kazimiero draugijos organizacinio komiteto pirmininkas Algirdas Skripka, pabrėžęs, kad šios iškilmės – tai pritarimas Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Apie tai „Aušros“ 1990/5 numeryje rašė P. Dapkevičius (straipsnis „Žemės dienos šventė Žagariuose“).

Iš Mindaugo Bloznelio, Aldonos Zimnachaitės knygos „Šv. Kazimiero draugijos kelias“

Pradžią Šv. Kazimiero draugijai davė 1888 m. Kaune klieriko Juozo Tumo-Vaižganto iniciatyva suorganizuota slapta klierikų patriotų draugija, pasivadinusi „Lietuvos mylėtojais“, reikėjo tai draugijai vardo. Tad Kauno kunigų seminarijos klierikas Paulius Šilinskas nuvyko į Vilnių, kur gavo šv. Kazimiero relikvijų, parsivežė jas į Kauną, nusipirko dešimt varinių kryželių, įdėjo į juos relikvijų ir vieną sykį atėjęs į susirinkimą išdalijo tas relikvijas dešimčiai draugijos narių tarė: „Mūsų darbui galybės dvasią teikia ne įstatymai, bet vienybė, malda ir darbas, globojant mus Lietuvos patronui šventajam Kazimierui karalaičiui. Mūsų draugija teesie – Šv. Kazimiero draugija!“

Šv. Kazimiero draugija – Lietuvos klierikų slaptas būrelis, veikęs nuo 1889 m. Kaune ir katalikų visuomeninė spaudos leidybos organizacija, veikusi 1905–1940 m. Kaune. Išryškinamas Šv. Kazimiero draugijos iniciatorių (lietuvių dvasininkų ir jos narių) vaidmuo tautiniame atgimime, o šios organizacijos likvidavimo istorija – tai konkretus pavyzdys, kuris liudija apie sovietinės okupacijos pastangas naikinant lietuvišką kultūrą.

Lietuvių kultūrinei pažangai sutrukdė carinės Rusijos vykdoma nutautinimo politika ir lietuvių spaudos uždraudimas (1864–1904 m.). bet susipratę patriotai, rusų priespaudos laikais negalėdami veikti laisvai, būrėsi į slaptąsias draugijas ir sėkmingai kėlė lietuvišką tautinę savimonę. Tuomet Kauno gubernijoje veikė slaptosios organizacijos: Joniškio inteligentų būrelis, vadovaujamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Biržų mergaičių ratelis ir kt.

Spaudos draudimo laikotarpio Katalikų Bažnyčia Lietuvoje aktyviai rėmė švietėjiškas organizacijas lėšomis ir darbu. Šv. Kazimiero draugija paliko ryškų pėdsaką kultūriniame ir švietėjiškame tarpukario Lietuvos gyvenime, Šv. Kazimiero draugijos veiklą plėtojo iškilios asmenybės, kaip kan. J. Tumas-Vaižgantas, kun. A. Jakštas-Dambrauskas ir kiti.

2006 m. sukako 100 metų Šv. Kazimiero draugijai, kokia didelė jos įtaka Lietuvos tautiniam ir valstybiniam atgimimui, Pagrindinis Šv. Kazimiero draugijos tikslas buvo švietėjiška veikla. Per 35 (iki sovietinės okupacijos) savo gyvavimo metus draugija išleido per 740 įvairių žanrų knygų. Beveik ketvirtadalį jų sudaro grožinė literatūra. Šv. Kazimiero draugija turėjo savo knygynus Kaune, Vilniuje, Telšiuose, Vilkaviškyje ir kitose Lietuvos vietovėse, rūpinosi pradžios mokyklų ir kitų švietimo įstaigų steigimu, aktyviai veikė ir lenkų okupuotame Vilniuje, Seinuose bei Suvalkuose, kur 1938 metais lenkų valdžios buvo uždrausta. Šv. Kazimiero draugijos veiklą sovietinė valdžia nutraukė 1940 metais, o visą jos turtą perdavė LTSR valstybinei leidyklai. Draugijos leidiniai kaip makulatūra atiduoti Petrašiūnų popieriaus fabrikui.

Mindaugas Bloznelis teigia, jog Šv. Kazimiero draugijos veikla davė pradžią Lietuvių katalikų mokslo akademijai. Apie draugijos reikšmingą materialinę bei dvasinę veiklą žinojo bei ją laimino popiežiai Pijus X ir Pijus XI. Arkivyskupas S. Tamkevičius sakė, jog Šv. Kazimiero draugijos išleistos knygos kėlė dvasingumą ir įstrigo atmintyje kaip geros ir įdomios.