Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Pripratę buvom prie įvykių, nuolatinio judėjimo, skubėjimo. Ir štai staiga, vieną akimirką sustojame. Netikėta. Neįtikėtina! Kasdien mus lydi iš televizijos ekranų gąsdinančios informacijos apie pasaulį apėmusią pandemiją, apie diena iš dienos augantį aukų skaičių. Šiandien, kai rašau šį vedamąjį, užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius siekia beveik 1350000 žmonių. Kai Jus pasieks šis „Aušros“ numeris, jų tikriausiai bus žymiai daugiau. Kaip tad gyventi naujomis sąlygomis? Užsidarius namuose, be galimybės išeiti į bažnyčią, pas kirpėją, trumpam pas draugę atsigerti kavos? Vieni bando gyventi lyg ir normaliai, užsidėję kaukę ir užsimovę pirštines eiti į parduotuves lyg niekur nieko, kiti padeda savo vaikams mokytis namie, dar kiti sėdi prieš televizorių, užsirašinėja susirgusiųjų skaičių ir laukia, kada jų ims mažėti, o kai kuriems atsibodo sekti šią informaciją ir net jau jos nepaiso.

Visi gyvename viltimi, kad kaip kiekviena, taip ir ši epidemija praeis. Ir lyg išganymo laukiame dienos, kai sužinosime, kad jau, jau galime vėl eiti pasivaikščioti po pavasarinį mišką. Šiemet ne vienas turbūt nepamatysime žydinčių žibučių, šiemet per Velykas nenueisime į bažnyčią. Šiemet ir nuo šiemet viskas bus kitaip. Spaudoje gausu straipsnių apie tai, kaip keisis pasaulis, kaip vertybės iš naujo bus pervertinamos. Mūsų mažoje lietuvių visuomenėje virusas sugriovė visus kultūrinio gyvenimo planus, nevyks nė vienas pavasarį planuotas renginys. Spėjome tik Kovo 11-ąją paminėti Punske, o Seinuose planuoti renginiai jau neįvyko. „Nutilo dainos mylimoj gimtinėj“. Tikėkimės, kad neilgam. Ir kad greitai vėl sugrįšime į tikrą ir saugų gyvenimą. To Jums ir linkiu iš visos širdies artėjant šv. Velykoms! Stiprybės ir sveikatos visiems!