Koronaviruso pandemija iš esmės pakeitė visuomenės funkcionavimą, tuo pačiu ir tautinių, etninių mažumų bei bendruomenių, vartojančių regioninę kalbą, gyvenimą. Užsikrėtimo grėsmė ir Vyriausybės įvesti apribojimai paveikė veiklos galimybes kiekvienoje visuomeninio gyvenimo srityje, privertė ieškoti naujų aktyvumo formų, kurios leistų įgyvendinti pagrindines užduotis, būtinas individo ir visuomenės funkcionavimui. Visuomeninis gyvenimas tapo priklausomas nuo naujų procedūrų ir sąlygų, saugančių nuo pavojaus užsikrėsti.

Viena iš sričių, ypač nukentėjusių dėl koronaviruso pandemijos bei ribojimų, siekiant sutramdyti pandemiją, yra tautinių ir etninių mažumų bei bendruomenių, vartojančių regioninę kalbą, kultūrinis gyvenimas. Tai lemia daugybė veiksnių. Vienas pagrindinių – tas, kad nėra tautinių ir etninių mažumų kultūros institucijų, kurios būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto subvencijų forma. Dabartinė padėtis parodė ir išryškino problemų bei pavojų ir nenumatytų įvykių neigiamų pasekmių mastą. Viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad Lenkijoje galiojanti tautinių ir etninių mažumų finansavimo sistema yra kasmetinė projektinė, t. y. parama konkretiems tautinių mažumų organizacijų uždaviniams. Šiuo metu viešosios kultūros institucijos (tarp kitų kultūros namai ir bibliotekos), vykdydamos savo užduotis, finansuojamas iš valstybės biudžeto, turi galimybę elastingai pritaikyti savo veiklą prie esamos padėties, sukeltos koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų. Tautinių mažumų organizacijos, atliekančios kultūros kūrėjų funkciją, negali taip pasielgti dėl finansavimo modelio, kuris neleidžia būti elastingam ir prisitaikyti prie nestandartinės padėties, o įstato į tam tikrus neperžengiamus rėmus. Paradoksalu, bet koronaviruso pandemija aiškiai atskleidė ydingą Lenkijos tautinių ir etninių mažumų kultūros finansavimo modelį, apie ką tautinių mažumų atstovai jau daugelį metų kalba.

Tautinių mažumų organizacijos taip pat yra darbdavės. Esminė problema – žmonių, vykdančių projektus, kurių tikslas saugoti, palaikyti ir plėsti tautinių mažumų tapatybę, taip pat finansuojamų iš Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos, įdarbinimas. Šios veiklos nutraukimas ir negalėjimas išleisti lėšų šiems tikslams gali reikšti (jeigu bus atleidžiami darbuotojai) esamo, kad ir silpno, mažumų kultūros funkcionavimo mechanizmo griūtį ir negalėjimą atkurti jo ateityje, kadangi atleisti darbuotojai turės susirasti kitus darbus.

Valstybė imasi arba žada imtis įvairių veiksmų, kad pandemijos akivaizdoje užtikrintų įvairių visuomenės sričių (pradedant ekonomika, kultūra, baigiant nevyriausybinėmis organizacijomis) funkcionavimą. Mūsų įsitikinimu, kad būtų užtikrintas veiklos, saugančios, palaikančios ir plėtojančios tautinių mažumų kultūros tapatumą, tęstinumas, Lenkijos valstybė privalo imtis ryžtingų ir esminių žingsnių. Siūlome sukurti gelbėjimo skydą tautinėms mažumoms!

Raginame, kad Vyriausybė greitai imtųsi veiksmų, užtikrinančių tautinių mažumų kultūros funkcionavimą pandemijos metu. Manome, kad tai turėtų būti žingsniai, garantuojantys ir aktualų tautinių mažumų kultūros funkcionavimą, ir ilgalaikį veikimą.

Siūlome imtis šių veiksmų:

1. Užtikrinti dotacijų iš Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos tautinių mažumų organizacijoms skyrimą bei sudaryti galimybę jas išleisti pakeitus projektų turinį ir pritaikius juos prie esamos situacijos (t. y. pakeisti tokio pobūdžio renginius, kaip antai festivaliai, koncertai, susitikimai, kitomis kultūros formomis, kurias galima įgyvendinti on-line arba pakeisti leidiniais) taip, kad iš organizacijų nebūtų paimtos dotacijos.
2. Teisinga būtų sudaryti galimybę lėšas perkelti kitiems projektams, kuriems tautinės mažumos organizacijos gavo finansavimą 2020 m., arba jungti projektus į vieną užduotį ir sudaryti galimybę keisti sąmatas bei veikas, kurios atitiktų esamą padėtį.
3. Supaprastinti sutarčių priedų parengimo mechanizmą, tuo pačiu leisti pasirašyti sutarčių priedus, kurie įsigaliotų nuo sutarties pasirašymo dienos.
4. Sudaryti galimybę visas procedūras, susijusias su Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos skirtomis lėšomis, atlikti elektroniniu paštu, panaudojant elektroninį parašą ar patikimą profilį, be būtinumo siųsti pasirašytus dokumentus paprastu paštu.
5. Vienareikšmiai užtikrinti, kad bus skirtos iš Ministerijos lėšos, kurias panaudojo organizacija, vykdydama projektą, o jo galutinai neįmanoma bus pabaigti.
6. Jeigu bus atsisakyta arba nepasirašyta daugelis sutarčių (šito reikėtų vengti), būtina būtų skelbti dar vieną konkursą dotacijoms, kad lėšos būtų skirtos pagal paskirtį, numatytą biudžeto įstatyme.
7. Manome, kad esant tokiai padėčiai reikėtų apsvarstyti dotacijų skyrimo iš Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos sąlygas 2021 m., pritaikant jas esamai padėčiai, ir eiti tautinių mažumų kultūros apsaugos, palaikymo ir puoselėjimo modelio keitimo link.
8. Pagrįsta būtų, kad Vidaus reikalų ir administracijos ministerija susilaikytų epidemijos laikotarpiu nuo 2019 m. tautinių mažumų organizacijų vykdytų projektų kontrolės ir supaprastintų procedūras 2020 m. projektams. Tautinių mažumų organizacijoms imtis veiksmų, kurių tikisi Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, paskelbus 2020 m. kovo 12 d. epidemijos pavojų ir juolab epidemijos ir karantino sąlygomis, kurios galioja nuo 2020 m. kovo 25 d., yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma, nekeliant pavojaus sau arba kitiems ir nelaužant apribojimų, paskelbtų dėl epidemijos.
9. Būtina pakeisti Ministrų Tarybos pirmininko Įsakymą dėl Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų jungtinės komisijos darbo reglamento, kad galima būtų rengti posėdžius videokonferencijos arba kita nuotolinio darbo forma, bei kitus įrašus, sudarant galimybę dirbti nuotoliniu būdu.
10. Būtina pakeisti Įstatymą dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos, leidžiant rengti posėdžius ir priiminėti sprendimus nuotoliniu būdu, neorganizuojant susirinkimų, kas epidemijos metu apribojus judėjimo galimybes yra neįmanoma ir paralyžiuoja veiklą draugijų, kurios savo įstatuose neturi numatytos galimybės priiminėti sprendimus nuotoliniu būdu.
11. Ilgainiui būtina imtis darbų sukurti naują Lenkijos tautinių ir etninių mažumų bei bendruomenių, vartojančių regioninę kalbą, kultūrinio gyvenimo funkcionavimo modelį. Krizė, kurią sukėlė pandemija, ir galimas ikšiolinio modelio žlugimas gali turėti katastrofiškų, daugeliu atvejų negrįžtamų, pasekmių saugant, palaikant ir puoselėjant tautinių mažumų kultūrinį tapatumą.

Manome, kad Vyriausybei, remiantis pateikta Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų jungtinės komisijos mažumų pusės pozicija, būtina skubiai imtis veiksmų, siekiant užtikrinti mažumų kultūrinio tapatumo išsaugojimo ir plėtojimo veiksmų tęstinumą. Sužlugus egzistuojančiai netobulai sistemai, ją atkurti bus nepaprastai sunku, nes jei bus išsaugotas tautinių ir etninių mažumų kultūrinės minties tapatumas ir tęstinumas, susidursime su problemomis dėl riboto potencialo ir ribotų galimybių gauti paramą ne iš valstybės biudžeto.

Grzegorz Kuprianowicz,

Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų jungtinės komisijos koopirmininkas, atstovaujantis tautinėms mažumoms

Varšuva, 2020 m. balandžio 1 d.

Votum separatum šio rašto atžvilgiu pateikė Komisijos narys, romų tautinės mažumos atstovas Bogdan Trojanek